Projekto Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0070
Projekto trukmė: 2005 kovas–2008 vasaris
Projektas finansuotas ES socialinio fondo bei Lietuvos bendrojo finansavimo lėšomis
Projekto vykdytojas: Asociacija „Naujos jungtys”
Projekto koordinatorius: Šiuolaikinių didaktikų centras (Asociacijos „Naujos jungtys” narys)
Projekto partneriai:
Vytauto Didžiojo universitetas
Trakų r. policijos komisariatas
Elektrėnų savivaldybės švietimo paslaugų centras
Kauno jaunimo organizacijų sąjunga asociacija „Apskritasis stalas“
Freepik.com nuotr
PROJEKTO AKTUALUMAS
Mokinių ,,iškritimas“ iš mokyklos yra ne tik švietimo sistemos, bet visos Lietuvos valstybės nuostolis. Dėl sparčiai besikeičiančių ne tik ekonominių, bet ypač socialinių sąlygų, šalyje daugėja vaikų sunkiai pritampančių mokykloje, stokojančių mokymosi motyvacijos arba dėl įvairių priežasčių visai vengiančių ją lankyti.
Šiuo projektu siekiama kurti bei išbandyti regionuose prevencinius mechanizmus ir alternatyvias programas, skatinančias pasilikti jauną žmogų švietimo sistemoje iki jis įgyja profesinę kvalifikaciją, įtraukiant patrauklios mokymosi aplinkos formavimą, siekiant kelti vengiančių lankyti mokyklą moksleivių mokymosi motyvaciją ir atsakomybę už savo mokymąsi, gerinant švietimo kokybę regionuose, telkiant švietimo įstaigų darbuotojus, įvairių sričių specialistus, valstybines ir nevyriausybines organizacijas, verslo partnerius ir vietos bendruomenes bendram darbui.
Projektų rezultatai tiesiogiai palies projekte dalyvaujančių organizacijų regionus: Vilnių, Kauno rajoną, Panevėžį, Skuodą, Elektrėnus, Trakus, Šalčininkus, Radviliškį. Šie regionai skiriasi savo geografine vieta, gyventojų, tame tarpe ir besimokančiųjų skaičiumi, infrastruktūra. Tokia įvairovė leis visokeriopai išbandyti projektu kuriamą modelį, palyginti gautus rezultatus ir juos apibendrinti bei panaudoti tolimesnei sklaidai. Dirbant su vietinėmis bendruomenėmis, savivaldos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, telkiant visų vietos suinteresuotų pastangas, bus užtikrinta kuo platesnė galutinių projektų rezultatų prieinamumo galimybė.
PROJEKTO TIKSLAS
Prevencinių mechanizmų ir alternatyvių programų, skatinančių pasilikti jauną žmogų švietimo sistemoje iki jis įgyja profesinę kvalifikaciją, sukūrimas ir testavimas (pilotavimas) regionuose, įtraukiant patrauklios mokymosi aplinkos formavimą remiantis šeimos-mokyklos-bendruomenės bendradarbiavimo principu.
PROJEKTO UŽDAVINIAI
- Apibendrinti gerąją Lietuvos bei kitų šalių patirtį dirbant su vengiančiais mokyklą lankyti vaikais.
- Išsiaiškinti iškritimo / mokyklos nelankymo priežastis projekte dalyvaujančiose savivaldybėse ir atlikti lyginamąją bei poreikių analizes.
- Sukurti projekte dalyvaujančių savivaldybių ilgalaikes strategijas vengiančių mokyklos vaikų bei jaunimo integracijai į švietimo sistemą, naudojant alternatyvius ugdymo modelius.
- Sudaryti prielaidas projekte dalyvaujančioms savivaldybėms kurti socialinės paramos modelius aktyvinant vietines bendruomenės pajėgas strateginei partnerystei, kurios tikslas – aktyviai dalyvauti sprendžiant kylančias problemas, skatinti jaunimo mokymosi motyvaciją ir asmeninę atsakomybę ir kurti patrauklias mokymosi aplinkas.
- Sukurti kvalifikacines programas bei studijų programų modulius, skirtus darbui su vengiančiais mokyklos vaikais ir pristatyti jas aukštųjų mokyklų dėstytojams bei praktikuojantiems pedagogams.
- Kelti pedagogų ir kitų specialistų kvalifikaciją, suteikiant jiems reikiamų žinių ir įgūdžių reikalingų darbui su mokyklos vengiančiais moksleiviais.
- Sukurti ir skleisti bendraamžių dalyvavimo spendžiant mokymosi motyvacijos problemas modelius.
PROJEKTO TIKSLINĖS GRUPĖS
Vilniaus, Kauno rajono, Panevėžio, Skuodo, Elektrėnų, Trakų, Šalčininkų ir Radviliškio savivaldybių, formaliojo/ neformaliojo švietimo institucijų atstovai, mokyklų pedagogai ir mokiniai, aukštųjų mokyklų dėstytojai ir studentai.
PROJEKTO INTELEKTINIAI PRODUKTAI
Europos Sąjungos šalių patirties siekiant mažinti iškritimų iš mokymo įstaigos analizė (2005)
Šiame dokumente atliekama išsami įvairių užsienio šalių (Estijos, Suomijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų) gerosios patirties apžvalga, siekiant identifikuoti efektyvius socialinės prevencijos mechanizmus, taikomus kovai su ankstyvu jaunuolių pasitraukimu iš švietimo sistemos ir kitomis socialinėmis rizikomis. Analizėje daugiausia dėmesio skiriama tarpinstituciniam bendradarbiavimui, ankstyvosios diagnostikos įrankiams bei prevencinių paslaugų integracijai vietos lygmeniu. Leidinio tikslas – pateikti rekomendacijas Lietuvos socialinės politikos formuotojams, kaip tobulinti esamas pagalbos sistemas, remiantis pasiteisinusiais kitų valstybių modeliais. Dokumentas pabrėžia sistemingo požiūrio svarbą, integruojant švietimo, socialinės apsaugos ir užimtumo sektorius, siekiant tvarios jaunimo gerovės ir socialinės atskirties mažinimo.
Lietuvos švietimo ekspertų reprezentatyvioji apklausa (2006)
Šiame dokumente pristatomi kokybinio tyrimo rezultatai, gauti atlikus išsamią ekspertų apklausą apie socialinės prevencijos mechanizmų būklę ir jų tobulinimo galimybes Lietuvoje. Tyrime dalyvavę švietimo, socialinės apsaugos bei sveikatos priežiūros specialistai įvertino esamą teisinę bazę, institucijų tarpusavio sąveiką ir pagrindines kliūtis, trukdančias efektyviai užkirsti kelią socialinėms rizikoms. Ekspertai pabrėžia, kad šalyje vis dar trūksta sistemingo požiūrio į prevenciją, o pagalba dažnai būna fragmentiška ir orientuota į pasekmių šalinimą, o ne į ankstyvąją intervenciją. Analizėje akcentuojamas poreikis stiprinti specialistų kompetencijas, užtikrinti tvarius finansavimo šaltinius ir kurti vieningą duomenų stebėsenos sistemą. Leidinio išvados pasitarnauja kaip vertingas rekomendacijų rinkinys politikos formuotojams, siekiantiems sukurti veiksmingesnį, į žmogų orientuotą prevencinių paslaugų tinklą.
Vengiančių lankyti mokyklą vaikų problemos ir poreikiai (2006)
Monografijoje siekiama suprasti, kodėl vaikai vengia lankyti mokyklą. Atsakymų ieškoma tiek teoriniame, tiek empiriniame lygmenyje. Ypač svarbu ir nauja, kad vengimo lankyti mokyklą priežasčių analizė šiame darbe yra sukonstruota remiantis vaikų išsakytomis problemomis ir poreikiais. Kadangi vaikystės sociologijos diskursas Lietuvoje nėra išplėtotas, neabejojame, kad monografijos turinys sulauks diskusijų. Autorių nuomone, jos išties būtinos. Vaikų patirtis, su kuria susidurta atliekant empirinį tyrimą, parodė problemos gilumą, suaugusiųjų ir vaiko konfliktą, kuris iš esmės nesprendžiamas arba sprendžiamas būdais, ignoruojančiais saugumo poreikius ir problemas, su kuriomis susiduria vaikai. Galime nematyti problemų, jeigu į jas nežiūrėsime. Galime sakyti, kad jų nėra, tačiau tai tebus skaudžios socialinės realybės dalis. Todėl monografijos autoriai kviečia atsisakyti išankstinio požiūrio, kad vaikai yra nepatikimi, neišmanantys, silpni ir neverti dėmesio. Kai kam tai padaryti bus išties sunku, bet yra būtina, antraip problemos sprendimas nepajudės iš vietos.
Lankomumo problemų prevencija mokykloje (2008)
Šiame leidinyje pateikiamos kvalifikacijos kėlimo ir profesinio tobulinimo programos dalykų mokytojams, klasės auklėtojams, mokytojų padėjėjams, neformaliojo ugdymo specialistams, specialiesiems pedagogams, socialiniams pedagogams ir psichologams, kurie kuria ir įgyvendina programas, susijusias su nelankymo, iškritimo iš bendrojo lavinimo sistemos problemomis. Programos gali tapti orientyru mokytojams ir kitiems mokyklos specialistams kurti individualias mokymo ir ugdymo, neformaliojo švietimo programas. Leidinyje pateikiamos penkios programos:
1. Penkių modulių programa pedagogams ir klasės auklėtojams.
2. Programa mokyklos specialistams (specialiesiems pedagogams, socialiniams pedagogams, psichologams, mokytojų padėjėjams).
3. Programa neformaliojo ugdymo specialistams, dirbantiems ir mokykloje, ir kitose švietimo institucijose.
4. Programa moksleiviams (tiems, kurie dirba moksleivių konsultantais, pagalbininkais, grupių vadovais, teikia paramą savo draugams ir pan.).
Vengiančių lankyti mokyklą mokinių skaičiaus mažinimo savivaldybių strategijos, revenciniai modeliai ir mechanizmai
Savivaldybių strategijose pabrėžiama būtinybė kurti saugią mokyklos aplinką ir stiprinti mokinių motyvaciją, atsižvelgiant į jų individualius psichologinius bei socialinius poreikius. Parengti modeliai siūlo konkrečius įrankius, padedančius laiku identifikuoti rizikos grupės vaikus ir suteikti jiems tikslingą pedagoginę bei psichologinę pagalbą. Pagrindinis prvencinių mechanizmų akcentas – ankstyvoji diagnostika ir glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas tarp švietimo įstaigų, šeimų bei socialinių partnerių. Šios iniciatyvos siekia ne tik mažinti nelankančiųjų skaičių, bet ir užtikrinti ilgalaikį moksleivių įsitraukimą į ugdymo procesą.
PROJEKTO REZULTATAI
- Atlikti tyrimai, išanalizuota Lietuvos bei kitų šalių patirtis padėjo pedagogams bei savivaldybių bendruomenėms išsiaiškinti mokyklos vengimo priežastis bei galimus šios problemos sprendimo kelius.
- Savivaldybių sukurtos prevencinės strategijos sutelkė savivaldybių bendruomenę, nubrėžė bendrus veiklos principus, sukūrė partneriškus ryšius tarp įvairių organizacijų.
- Savivaldybių švietimo padaliniai, mokyklos bei kitos institucijos bus pajėgios identifikuoti ir spręsti su mokyklos vengimu bei nelankymu susijusias problemas.
- Projekte dalyvaujančiose mokyklose sukurta moksleiviams patrauklesnė psichologinė ir pedagoginė mokymosi aplinka, jiems teikiamos psichologinės konsultacijos bei reikalinga materialinė pagalba (mokymosi priemonės, apranga, mokestis už maitinimą ir panašiai).
- Projekte dalyvaujančiuose miestuose bei kaimuose moksleiviams pasiūlytos naujos mokymosi erdvės už mokyklos sienų, apimančios jaunimo klubus, bendruomenės kultūros bei sporto centrus, papildomo ir neformalaus ugdymo institucijas.
- Dviejose pedagogų rengimo krypties aukštosiose mokyklose įdiegta pedagogų rengimo studijų programa apie ypatingųjų vaikų ugdymą.
- Sukurta pedagogų bei su vaikais dirbančių specialistų profesinio tobulinimosi programa, skirta darbui su mokyklos vengiančiais moksleiviais. 280 pedagogų bei specialistų patobulino savo kvalifikaciją, o tai leis jiems efektyviau dirbti su problemų turinčiais vaikais.