
Projekto Nr. 2023-1-LT01-KA220-ADU-000153426
Projekto trukmė: 2023 m. gruodžio 31 d.–2025 m. gruodžio 30 d.
Projekto rėmėjas: Europos Komisijos Erasmus+ programa
Projekto vykdytojas: Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija
Projekto partneriai:
Izglītības attīstības centrs (Latvija)
Latvijas Pieaugušo izglītības apvienība (LPIA) (Latvija)
Ustanova za obrazovanje odraslih DANTE (Kroatija)
Pucko otvoreno uciliste LIBAR (Kroatija)
Academia de Studii Economice din Bucuresti (Rumunija)
Asociatia EGOMUNDI (Rumunija)
Šiuolaikinių didaktikų centras (Lietuva)

Projekto organizacijų patirtis rodo, kad kritinio mąstymo ugdymas jau tapo formaliojo mokyklinio ugdymo ir aukštojo mokslo studijų dalimi. Tai atsiskleidžia kai kuriuose moksliniuose tyrimuose, oficialiuose dokumentuose, strateginėse gairėse, programose ir praktinėse patirtyse. Neformaliajame suaugusiųjų švietime kritinis mąstymas pristatomas labai fragmentiškai – arba kaip medijų raštingumo dalis, arba kaip kovos su propaganda priemonė. Tačiau nei pati kritinio mąstymo sąvoka, nei kritinis mąstymas kaip kompetencijos požymiai nėra plačiai tyrinėti ar analizuoti, nėra aišku, kaip kritinis mąstymas pasireiškia ir kaip yra taikomas neformaliajame suaugusiųjų švietime. Preliminari literatūros šia tema analizė atskleidė akivaizdų kritinio mąstymo reikšmės suvokimo trūkumą, jau nekalbant apie kritinio mąstymo ugdymą Lietuvos suaugusiųjų švietime.
Labai panaši situacija yra ir šalyse partnerėse – Latvijoje, Kroatijoje, Rumunijoje. Todėl visi partneriai sutarė, kad reikia didinti kritinio mąstymo žinomumą ir taikymą neformaliajame suaugusiųjų švietime, šiam tikslui apjungiant mokslą ir gerąją praktiką, ir pasiūlant universalų modelį, kurį būtų galima taikyti įvairiose suaugusiųjų švietimo aplinkose, bei pateikiant gaires suaugusiųjų švietimo politikos formuotojams.
Projektu siekiama tobulinti suaugusiųjų švietėjų kompetencijas ugdant besimokančių suaugusiųjų kritinio mąstymo įgūdžius tam, kad jie galėtų taikyti kritinį mąstymą kasdieniame profesiniame ir bendruomeniniame gyvenime, ir prasmingai prisidėti prie savo, kitų bei visuotinės gerovės.
Pagrindinė tikslinė auditorija: suaugusiųjų švietėjai, dirbantys su įvairiomis besimokančių suaugusiųjų grupėmis.
Antrinė tikslinė auditorija: besimokantys suaugusieji ir suaugusiųjų švietimo politikos formuotojai.
Naudos gavėjai: šeimos, bendruomenės, visuomenė.

Leidinyje pateikiama sisteminė mokslinės literatūros apie kritinio mąstymo ugdymą neformaliajame suaugusiųjų švietime apžvalga bei kokybinio tyrimo (rašytinis interviu su tyrimo grupės ekspertais) rezultatai.
Dabartinėje literatūroje apie kritinį mąstymą suaugusiųjų švietime pastebima didelė teorinių ir praktinių pagrindų spraga. Pripažįstama, kad kritinio mąstymo gebėjimų reikia darbo vietoje. Skatinami pedagoginiai metodai, lavinantys kritinio mąstymo gebėjimus (pavyzdžiui, internetinis ir probleminis mokymasis), tačiau kritinio mąstymo vertinimas tebėra iššūkis.
Norint skatinti kritinio mąstymo suaugusiųjų mokymosi procese, reikia taikyti įvairias strategijas. Tai apima į besimokantįjį orientuotas metodikas, nuolatinę reflektyviąją praktiką ir palankią mokymosi aplinką, skatinančią tiek individualų mokymąsi, tiek mokymąsi bendradarbiaujant. Galutinis tikslas – suteikti suaugusiesiems KM įgūdžių, būtinų asmeninei ir profesinei sėkmei sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.

Kiekvienos partnerių šalies suaugusiųjų švietimo dokumentų ir esamų programų bei praktikos analizė apibendrina, kiek kritiniam mąstymui skiriama dėmesio dokumentuose ir parodo, į ką reikėtų atsižvelgti kuriant praktines KM mokymo priemones. Suaugusiųjų švietimo programų ir dokumentų analizės ataskaitą sudaro 3 skyriai: Tarptautiniai dokumentai, Nacionaliniai teisės aktai, Mokymo programos ir projektai.
Tarptautinių dokumentų analizėje apžvelgiama, koks požiūris į kritinį mąstymą vyrauja Europos ir pasaulio švietimo politikoje, kokia kritinio mąstymo ugdymo svarba visuomenėje ir koks suaugusiųjų švietimo vaidmuo.
Nacionalinės teisės aktų analizė parodo, kiek svarbos kritiniam mąstymui suteikia nacionalinio lygmens politikai ir kaip kritinio mąstymo idėjos paverčiamos veiksmais.
Programų ir projektų analizė suteikia konkrečios informacijos ir idėjų, kaip sukurti universalų neformaliojo švietimo suaugusiųjų kritinio mąstymo plėtros modelį.

Kritinio mąstymo ugdymo modeliavimas (MIND modelis) apima suaugusiųjų neformaliojo švietimo sritį ir yra skirtas mokytojams, lektoriams ir programų rengėjams, kurie nori ugdyti bei tobulinti besimokančių kritinio mąstymo įgūdžius. MIND modelis yra universalus, t. y. pritaikomas įvairaus amžiaus, etninės kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo bei kitokiomis skirtybėmis bei unikaliomis savybėmis pasižymintiems besimokantiesiems. Jį galima pritaikyti ir formaliajam švietimui, nes filosofinė-metodologinė modeliavimo prieiga grįsta gausiais tyrimais apie tai, kaip suaugusieji geriausiai mokosi tiek formaliojo, tiek neformaliojo ugdymo kontekste.

Ši programa skirta neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų kūrėjams bei įgyvendintojams, suaugusiųjų švietėjams (mokytojams), dirbantiems neformaliojo švietimo srityje. Programos tikslas – pateikti aiškias metodines gaires, kaip ugdyti kritinį mąstymą įvairiose suaugusiųjų grupėse ir pasiūlyti konkrečius žingsnius, kaip modeliuoti kritinio mąstymo ugdymo procesą.
Programa paremta mokslinėmis žiniomis apie tai, kaip geriausiai suaugusieji mokosi, bei kritinio mąstymo ugdymo teorijomis, t. y. socialiniu konstruktyvizmu, pragmatizmu ir kritine pedagogika.

MIND priemonių rinkinys papildo leidinį „MIND programa. Kritinio mąstymo ugdymo programa ir medžiaga neformaliajam suaugusiųjų mokymui(si)“. Suaugusiųjų švietėjai, kurie įgyvendins programą, gali naudoti rinkinio įrankius norėdami paįvairinti programos turinį arba pritaikyti juos prie savo tikslinės grupės poreikių. Metodinių priemonių rinkinys taip pat bus naudingas suaugusiųjų švietimo programų vadovams, neformaliojo švietimo darbuotojams, dėstytojams ir suaugusiųjų švietėjams, įtraukiant kritinio mąstymo požiūrį į savo programas.

MIND projektas buvo pradėtas siekiant spręsti vis didėjantį atotrūkį tarp siekio ugdyti bei puoselėti kritiškai mąstančią visuomenę visą gyvenimą trunkančio mokymosi kontekste ir tarp neformaliojo suaugusiųjų švietimo praktikos. Atlikę tyrimus, sukūrę MIND metodologinį modelį ir jį išbandę, MIND projekto partneriai atskleidė, kad kritinis mąstymas nėra vien tik abstraktus akademinis tikslas, bet ir praktinė kompetencija, suteikianti suaugusiesiems galimybę priimti pagrįstus sprendimus, dalyvauti demokratiniame gyvenime ir konstruktyviai reaguoti į aktualius socialinius bei skaitmeninius iššūkius.
Šios rekomendacijos skirtos MIND projekto patirtį paversti veiksmais, skatinant suaugusiųjų švietimo politikos formuotojus tiek nacionaliniu, tiek regioniniu ar savivaldos lygmeniu priimti tam reikalingus sprendimus. Rekomendacijose raginama įtraukti kritinį mąstymą į suaugusiųjų mokymosi strategijas, finansavimo schemas, andragogų rengimą ir bendruomenines programas.

MIND skaitmeninė mokymosi platforma skirta padėti suaugusiems besimokantiesiems ugdyti kritinį mąstymą, medijų raštingumą ir sąmoningą pilietiškumą. Platformoje projekto metu sukurtas turinys pateiktas trumpais įtraukiančiais mokymosi moduliais. Šie moduliai skirti savarankiškam mokymuisi, ir parengti taip, kad būtų galima savo tempu tyrinėti svarbias kritinio mąstymo temas.
Mokymosi programą sudaro 5 moduliai: Kas yra kritinis mąstymas?, Kritiškai mąstančio žmogaus portretas, Kritinio mąstymo vertė asmeniui, Kritinio mąstymo vertė bendruomenei, Kritinio mąstymo vertė visuomenei.
Platformoje rasite: interaktyvų mokymosi turinį, pagrįstą realaus gyvenimo situacijomis, vaizdo medžiagą ir paprastus apibrėžimus, refleksijos klausimus ir trumpas užduotis, klausimus galimoms diskusijoms su kitais besimokančiaisiais.
Geresnės žinios apie kritinio mąstymo ugdymą suaugusiųjų švietime; patobulinti suaugusiųjų švietėjų kritinio mąstymo ugdymo įgūdžiai: patobulinti besimokančių suaugusiųjų kritinio mąstymo įgūdžiai; patobulinti partnerių strateginio planavimo, analizės, modeliavimo, bendravimo ir bendradarbiavimo, anglų kalbos gebėjimai bei kompetencijos.
Čop, S. (2024-08-19). Development of critical thinking in non-formal adult education. Epale.
Lukošūnienė, V. (2024-12-13). Kritinis mąstymas suaugusių mokymosi praktikoje: pradžia. Epale.
Penkauskienė, D. (2025-04-01). Kritinio mąstymo ugdymo programa ir priemonių rinkinys. Epale.
Dumitru, D. & Minciu, M. (2025-12-24). International conference „Mind the project”. Epale.

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Europos Komisija, jos institucijos ir Švietimo mainų paramos fondas negali būti laikomi atsakingi už šios medžiagos turinį ir bet kokį pateikiamos informacijos naudojimą.
Siekiant užtikrinti kokybišką svetainės veikimą, naudojami slapukai (cookies). Tęsdami naršymą, jūs sutinkate su jų įrašymų jūsų įrenginyje. Daugiau »
The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.