Projekto trukmė: 2002 m.
Projekto rėmėjas: Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada
Projekto koordinatorius: Šiuolaikinių didaktikų centras
Projekto partneris: Neformaliojo švietimo debatų centras
Projekto dalyviai
PROJEKTO AKTUALUMAS
Jaunoji karta užima svarbią vietą šalies socialiniame ir politiniame gyvenime. Lietuvoje jaunimas turi galimybę prisidėti prie demokratijos įtvirtinimo bei pilietinės visuomenės kūrimo. Dalyvaudami naujų demokratinių institucijų veikloje bei sociokultūriniame gyvenime, jauni žmonės taip pat gali padėti formuoti visuomenę ir kurti tokią aplinką, su kuria galėtų tapatintis.
Maksimalus jaunų žmonių indėlis į visuomenės kūrimą tapo vienu svarbiausių šiuolaikinės Europos jaunimo politikos tikslų. Lietuvos Vyriausybė savo 1996 m. nutarime dėl Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos deklaruoja, jog svarbu ugdyti intelektualią, pilietišką ir demokratišką jaunąją kartą, aktyviai dalyvaujančią politiniame, ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame visuomenės gyvenime.
Jaunimas pilietinėje visuomenėje dalyvauja per įvairias veiklas: visuomenines organizacijas, sporto ir laisvalaikio klubus bei nevyriausybines organizacijas. Būtent jaunimo organizacijos suteikia erdvę, kurioje jauni žmonės gali tobulėti ir atstovauti savo interesams. Lietuvoje didelė dalis tokio pobūdžio dalyvavimo vis dar evoliucionuoja, formuojantis naujam santykiui tarp valstybės ir pilietinės visuomenės. Pereinamuoju laikotarpiu jaunuolių, oficialiai prisijungusių prie visuomeninių organizacijų, dalis buvo nedidelė. Nors šiuo metu asociacijų įvairovė yra didelė, pastebima jaunimo tendencija vengti organizuotos veiklos.
Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje susiklostė tokia situacija – aktyvių jaunimo organizacijų lyderių trūkumas. Kita priežastis yra ta, jog jaunimui trūksta tinkamų įgūdžių demokratijai įgyvendinti: norint dalyvauti kuriant laisvą demokratinę aplinką, būtina išmanyti tokias demokratines praktikas kaip tolerancija, gebėjimas suprasti kitą bei rasti bendrus sprendimus.
Pilietinių vertybių ugdymas nėra vien mokyklos ir mokytojų uždavinys. Lietuvos NVO, apjungdamos savo patirtį, taip pat gali prisidėti prie įgūdžių ir vertybių lavinimo proceso, padedančio veikti demokratijai, siūlydamos efektyvias mokymo programas bei organizuodamos seminarus jaunimo organizacijoms.
PROJEKTO TIKSLAI
- Orientuoti jaunimą aktyviai pilietinei veiklai, paskatinti dalyvavimą Lietuvos visuomeniniame ir politiniame gyvenime.
- Pristatyti jaunimo organizacijų nariams efektyvius mokymo metodus, kuriais jie galės vadovautis asmeninėje, visuomeninėje ir profesinėje veikloje.
- Skatinti jaunimą drauge ieškoti tinkamiausių būdų ir metodų, padėsiančių suprasti ir spręsti nuolat iškylančias aktualias visuomenės ir jų pačių organizacijų problemas.
- Paskatinti jaunimo organizacijų bendravimą ir bendradarbiavimą.
PROJEKTO DALYVIAI
Projektas skirtas visuomeninėms ir politinėms jaunimo organizacijoms.
Projekte dalyvavo 36 šių jaunimo organizacijų atstovai:
Lietuvos teisės universiteto Viešojo administravimo studentų asociacija
Liberalus jaunimas
Tauragės „Versmės” gimnazijos moksleivių parlamentas
Vilniaus universiteto studentų asociacija
Jaunieji centristai
Šiaulių jaunimo organizacijų asociacija „Apskritas stalas”
PROJEKTO VEIKLOS
Šiuo projektu siekta sukurti efektyvų ugdymo modelį, kuris prisidėtų prie įvairių jaunimo organizacijų lyderių ir narių kompetencijos ugdymo bei profesinio tobulinimo. Modelis buvo kuriamas remiantis sėkmingai veikiančių Kritinio mąstymo ugdymo ir Debatų programų pagrindu, parengiant į naują auditoriją orientuotą programą, mokomųjų seminarų kursą ir metodinę medžiagą. Kritinis mąstymas – tai aktyvus pažinimo procesas, kūrybiškas idėjų, informacijos analizavimas ir panaudojimas. Debatai yra veiksminga priemonė, skatinanti kritinį mąstymą, padedanti formuoti ir apginti savo įsitikinimus, ugdanti toleranciją kitų nuomonei. Gebėjimas diskutuoti, rasti kompromisą, dirbti komandoje, prisitaikymas prie naujų socialinių situacijų, problemų ir veiksmų įvertinimas, sprendimų priėmimas, konfliktų valdymas – vieni iš svarbiausių įgūdžių šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje.
Rengiant programą buvo atliktas sociologinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti jaunimo lyderių mokymų poreikus.
Programa buvo išbandyta dvejuose mokymuose:
Mokymai jaunimo organizacijų komandoms. 2002 m. gegužės 7-8 d.
Mokymų temos:
– Komandos subūrimas ir motyvavimas
– Individualių ir grupės interesų derinimas
– Palankios aplinkos bendravimui ir bendradarbiavimui kūrimas
– Nuomonės formavimas ir gynimas
– Oponavimas ir argumentavimas
Vasaros stovykla jaunimo organizacijų komandoms. 2002 m. liepos 3-6 d. Dainavos mokymo centras, Druskininkai
Mokymų temos:
– Problemų identifikavimas ir sprendimo būdai
– Informacijos paieška ir atranka
– Viešųjų kalbų rengimas
– Tekstų (oficialių dokumentų ir raštų) skaitymas, analizė ir išvadų darymas
– Atsakymai į oficialius raštus
– Debatų rūšys. Parlamentiniai debatai
– Projektų kūrimas ir įgyvendinimas
PROJEKTO INTELEKTINIAI PRODUKTAI
Kokybinis situacijos tyrimas „Jaunimo lyderių mokymų poreikiai” (2002)
NVO sektoriaus (didžiąją dalį, kurio sudaro nevyriausybinės jaunimo organizacijos), kaip pilietinės visuomenės pagrindo, plėtra bei jo socialinės svarbos augimas skatina naujai kvescionuoti jo problematiką ir orientuotis į aktualiausius nevyriausybinių organizacijų poreikius. Šio kokybinio situacijos tyrimo pagalba siekta nustatyti šešių skirtingo pobūdžio nevyriausybinių jaunimo organizacijų poreikius lyderių mokymams ir identifikuoti jaunimo lyderio portretą.
Svarbiausia jaunimo lyderio savybe įvardytas gebėjimas suburti ir motyvuoti komandą, o praktinėje veikloje – gebėjimas formuoti ir ginti savo nuomonę. Politinių organizacijų atstovams svarbiausia lyderio savybė yra komandos telkimas, tuo tarpu nepolitinėse organizacijose labiau vertinamas gebėjimas planuoti, organizuoti ir prisiimti atsakomybę. Nepolitinėse organizacijose lyderystė glaudžiai susijusi su narystės trukme (pareigas dažniausiai užima nariai, priklausantys organizacijai ilgiau nei 2 metus), o politinėse organizacijose vertikalusis mobilumas yra greitesnis. Nustatyta, kad politinių organizacijų nariai mokymuose dalyvauja aktyviau, tačiau abiejų tipų organizacijose trūksta konkrečių, į praktiką orientuotų mokymų bei profesionalių lektorių.
Jaunimo lyderių ugdymo programa (2002)
Programa yra skirta jaunuolių lyderystės gebėjimams stiprinti per aktyvią praktinę veiklą. Leidinys apima keturias pagrindines temas: komandos motyvavimą, viešąjį kalbėjimą, projektų vadybą ir debatus. Kiekvienoje dalyje detalizuojami konkretūs ugdymo tikslai, mokymo metodai bei laukiami rezultatai, siekiant lavinti jaunuolių kritinį mąstymą, argumentaciją ir komandinio darbo įgūdžius. Programa orientuota į praktinį pritaikomumą, suteikiant dalyviams žinių apie projektų rengimą, viešos kalbos struktūrą bei efektyvias debatų strategijas.
PROJEKTO REZULTATAI
Įgyvendinus šį projektą, jaunimo organizacijų nariai įgijo praktinių komandinio darbo, viešojo kalbėjimo ir projektų vadybos įgūdžių, kurie leis jiems efektyviau įsitraukti į bendruomeninę veiklą. Dalyviai išmoko argumentuotai ginti savo nuomonę, kritiškai vertinti informaciją bei savarankiškai rengti ir pildyti projektų paraiškas problemoms spręsti. Tikimasi, kad pasiektas didesnis jaunimo pasitikėjimas savo jėgomis, sustiprėjo jų lyderystės potencialas ir gebėjimas motyvuoti kitus bendram tikslui.