22 Sau Metodinės rekomendacijos mokytojams, organizuojantiems moksleivių savitarpio pagalbą įveikiant mokymosi sunkumus
Metodinės rekomendacijos mokytojams, organizuojantiems moksleivių savitarpio pagalbą įveikiant mokymosi sunkumus
Romualda RAGUOTIENĖ, Erna PETKUTĖ
Šiuolaikinių didaktikų centras, 2005
Moksleivių savitarpio pagalba moksle organizuojama suprantant, kad mokymosi nesėkmės – tai vienas iš mokyklos nelankymo veiksnių, stengiamasi įveikti šio reiškinio priežastis, o ne mokyklos vengimu pasireiškiančias pasekmes. Ši veikla telkia mokyklos bendruomenę, nes vyksta bendradarbiaujant skirtingų klasių mokiniams, jų tėvams bei mokytojams. Ji taip pat skatina demokratinių nuostatų įtvirtinimą, nes šio mokymosi rezultatai viešai pastebimi ir aptariami. Ir neabejotinai šiuo mokymosi būdu skatinama siekti strateginių švietimo tikslų: brandinti solidarią pilietinę visuomenę, mažinti socialinę atskirtį. Nauja tai, kad juo siekiama mobilizuoti vidinius mokyklos bendruomenės resursus įveikiant mokymosi spragas, ir aktyviausi šių procesų dalyviai yra patys mokiniai. Tačiau jiems būtinas metodinis mokytojų vadovavimas, tėvų ir bendraamžių pritarimas bei pagalba.
Šios metodinės rekomendacijos sukurtos po metus trukusio projekto „Moksleivių savitarpio pagalba įveikiant mokymosi sunkumus“, kuriame 2004–2005 m. dirbo šešios Vilniaus mokyklos: J. Basanavičiaus vidurinė mokykla, A. Mickevičiaus gimnazija, A. Kulviečio vidurinė mokykla, M. Mažvydo vidurinė mokykla, Grigiškių vidurinė mokykla ir P. Vileišio pagrindinė mokykla. Leidinyje pateikiamas moksleivių savitarpio pagalbos modelis, kuris galėtų būti taikomas Lietuvos mokyklose ir būtų joms naudingas. Leidinyje aptariamos metodinės ir praktinės moksleivių savitarpio pagalbos programos įgyvendinimo gairės, atskirų moksleivių savitarpio pagalbos atvejų pavyzdžiai.
Dažniausiai nauji metodai ir naujos idėjos mokyklas pasiekia trumpesnių ar ilgesnių projektų pavidalu. Mūsų projektas – vienas iš daugelio. Naujas tuo, kad atkreipia dėmesį į aktualią problemą: mokymosi spragas ir jų įveikimą telkiant vidinius mokyklos bendruomenės resursus. Jis taip pat atkreipia dėmesį ir į ugdymo proceso organizavimą, kur mokymo spragoms įveikti iki šiol nebuvo skiriama reikiamo dėmesio.