03 Sau Kritinio mąstymo ugdymas aukštojoje mokykloje: studijų programos, 2004
Kritinio mąstymo ugdymas aukštojoje mokykloje: studijų programos
Daiva PENKAUSKIENĖ, Valdonė INDRAŠIENĖ (Sud.)
Šiuolaikinių didaktikų centras, 2004
Projekto „Kritinio mąstymo ugdymas“, pradėto Lietuvoje 1997 m., pirminis ir ilgalaikis tikslas – įvairių lygių ugdymo institucijose kurti palankią mokymo ir mokymosi aplinką, diegti demokratinio ugdymo metodus ir strategijas, padedančias augti nepriklausomai, savarankiškai mąstančiai asmenybei. Buvo ambicingai užsimota šia programa pamažu, bet kryptingai keisti pačių mokytojų mąstyseną, kad jie gebėtų tinkamai formuoti savo ugdytinių kritinį mąstymą. Nors iš pat pradžių į programą įsitraukė ir bendrojo lavinimo, ir aukštosios mokyklos, vis dėlto nuosekliau dirbti su pastarosiomis pradėta tik pagal Šiuolaikinių didaktikų centro vykdytus „Universitetinės didaktikos“ (2001 m.) ir „Kritinio mąstymo ugdymo aukštojoje mokykloje“ (2002–2003 m.) projektus. Įgyvendinant tiek vieną, tiek kitą projektą, buvo gilinamasi į ugdymo teorijas, didaktines nuostatas, metodus ir strategijas, tinkamas darbui aukštojoje mokykloje. Tačiau projektas „Kritinio mąstymo ugdymas aukštojoje mokykloje“ pasirodė pranašesnis teorijos ir praktikos derme, išsamesne analize ir darbo aukštojoje mokykloje refleksija. Pirmaisiais metais universitetų ir kolegijų dėstytojai mokėsi teorinių kritinio mąstymo ugdymo pagrindų ir jų taikymo konkrečiame dėstomajame dalyke. Nauji metodai ir strategijos buvo išbandomi čia pat auditorijoje, o tikrinami paskaitose ir seminaruose su studentais. Antrieji metai buvo skirti studijų programų ir mokomųjų dalykų analizei kritinio mąstymo ugdymo galimybių požiūriu. Kad pirmaisiais metais įgytos žinios ir patirtis nenueitų veltui, reikėjo jas įtvirtinti iš naujo peržvelgiamuose studijų planuose ir programose. Patiems dėstytojams buvo suteiktos kelios galimybės: pirma, integruoti kritinio mąstymo ugdymą į dėstomąjį dalyką, antra, parengti pasirenkamąjį kursą, trečia, parengti visiškai naują, kaip manyta, privalomąjį kursą tam tikrai auditorijai. Kiekvienas rinkosi pagal savo galimybes ir aukštosios mokyklos poreikius.
Šiame leidinyje pristatomas projekto dvejų įgyvendinimo metų rezultatas – dėstomųjų dalykų programos ir išplėstiniai paskaitų planai, atspindintys kritinio mąstymo ugdymo galimybes pačiose įvairiausiose studijų programose – teisės, buhalterinės apskaitos, užsienio kalbų, socialinės pedagogikos, komunikacijos ir kt. dėstomuosiuose dalykuose. Rengiant programas buvo laikomasi panašaus modelio: iš pradžių pristatoma kurso paskirtis, vieta studijų programoje, tikslai ir uždaviniai, ryšiai su kitais mokomaisiais dalykais, kurso struktūra, dėstymo principai ir metodai, pateikiamas išplėstinis turinys ir jį iliustruojanti paskaita ar seminaras. Visos išplėstinės paskaitos remiasi tripakope kritinio mąstymo ugdymo schema. Pirmojoje – žadinimo – pakopoje siekiama moksleivius ir studentus sudominti nauja tema, skatinama atkurti anksčiau įgytas su paskaita susijusias žinias ir patirtį. Antrojoje – prasmės suvokimo – pakopoje mokomasi nauja medžiaga. Trečiojoje – apmąstymo – pakopoje daromos išvados ir vertinimai, jau turėtas žinias siejant su įgytosiomis. Visos šios trys pakopos yra paskaitos ar paskaitų ciklo pamatas, ant kurio sugula turinys ir mokymo metodai. Tokia schema nėra chrestomatinis universitetinės didaktikos modelis ir pažįstama nedaugeliui aukštųjų mokyklų. Šiame leidinyje ji pristatoma kaip viena iš galimybių planuoti ir vesti paskaitas.
Tikimės, kad pateiktieji paskaitų planai ir aprašymai paskatins jus domėtis įvairiomis mokymo ir mokymosi aukštojoje mokykloje teorijomis, ieškoti savų dėstymo būdų ir skatinti studentų kritinį mąstymą.