Projekto trukmė: 2003 m. gegužės 19 d.–2004 m. gruodžio 31 d.
Projekto rėmėjai:
Jungtinių Tautų vystymo programa
LR Vyriausybė
Projekto koordinatorius: Šiuolaikinių didaktikų centras
Projekto partneriai:
LR Švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos aukštosios mokyklos

Freepik.com nuotr.
Atsižvelgiant į tai, jog sėkminga kova su korupcija įmanoma tik derinant prevencines, baudžiamąsias ir šviečiamąsias priemones, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ir Nacionalinėje kovos su korupcija programoje nemažai vietos skiriama prevencinėms ir visuomenės antikorupcinio švietimo priemonėms.
Nacionalinėje kovos su korupcija programoje numatoma: „8.2.4. sukurti ir įdiegti antikorupcines mokymo programas bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose. Specializuotos mokymo programos turėtų būti skirtos aukštesniosioms ir aukštosioms mokykloms, rengiančioms labiausiai korupcijos pažeidžiamų veiklos sričių specialistus. Antikorupcinis švietimas turėtų tapti sisteminis, turėti savo vietą visuomenės švietimo sistemoje“.
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 10 straipsnyje teigiama: „Antikorupcinis visuomenės švietimas vykdomas visų tipų ir lygių švietimo įstaigose pagal parengtas švietimo programas, per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais“.
Siekiant įgyvendinti minėtas priemones, LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2002 m. vykdydama PHARE projektą „Sąžiningumo ugdymas ir antikorupcinio sąmoninimo didinimas“ (Nr. LI9913.02.06), kartu su LR Švietimo ir mokslo ministerija parengė metodines rekomendacijas dėl antikorupcinės švietimo programos vidurinėms mokykloms paruošimo. Šiuolaikinių didaktikų centro 2002–2003 m. projektas „Švietimas prieš korupciją“ ir 2004 m. projektas „Antikorupcinių švietimo programų tobulinimas ir sklaida“ taip pat buvo orientuoti į bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo turinį. Šie projektai neapėmė aukštojo mokslo institucijų, taigi, tokiu būdu į antikorupcinį visuomenės švietimą nebuvo įtraukta svarbi tikslinė grupė – aukštųjų mokyklų studentai, kurie ateityje taps naująja valstybės tarnautojų karta.
Aukštųjų mokyklų antikorupcinių studijų programų parengimas yra dalis 2002–2004 m. LR Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomo projekto „Korupcijos prevencija šviečiant, informuojant ir sąmoninant visuomenę“, kurio tikslai:
Projektas apima keturis nepriklausomus, bet tematiškai susijusius komponentus:
I komponentas – Aukštųjų mokyklų antikorupcinių studijų programų parengimas
II komponentas – Antikorupcinės šviečiamosios tematikos televizijos laidos pristatymas
III komponentas – Viešosios nuomonės apklausų rengimas siekiant pagerinti antikorupcines priemones
IV komponentas – Apvalaus stalo diskusija politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo problematika
doc.dr. Arūnas POVILIŪNAS (Vilniaus universitetas, sociologija)
„Korupcija deviacijos sociologijos požiūriu“ – modulis kursui „Deviacijų sociologija“
Vitalija SKERUVIENĖ (Kauno kolegija, teisė)
„Korupcija kaip teisės objektas“ – modulis kursui „Verslo (komercinė) teisė“
Gintarė ŠATIENĖ (Šiaulių universitetas, viešasis administravimas)
Modulis kursui „Verslo (komercinė) teisė“
„Korupcija ir teisė“– modulis kursui „Teisės pagrindai“
Laisvai pasirenkamas kursas „Korupcija ir antikorupcinė politika“
dr. Tadas TAMOŠIŪNAS (Vilniaus pedagoginis universitetas, sociologija)
„Korupcija kaip deviacijos forma“ – modulis kursui „Socialinės organizacijos“
Laisvai pasirenkamas kursas „Korupcija ir jos prevencija“
Vaiva ZUZAVIČIŪTĖ (Vytauto Didžiojo universitetas, edukologija)
„Asmeniniai interesai ir atstovavimas“ – modulis kursui „Mokymasis visą gyvenimą“
dr. Romas PRAKAPAS (Vilniaus pedagoginis universitetas, edukologija)
„Korupcijos kaip moralinės problemos sprendinys etikos kodekse“ – paskaita kursui „Profesinė etika“

Šiame dokumente pristatomas Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų korupcinės patirties ir nuostatų tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti akademinio sąžiningumo lygį šalyje.Tyrimas buvo orientuotas daugiausiai į kokybinį korupcijos aukštosiose mokyklose nagrinėjimą. Anketinėje apklausoje dalyvavo 90 dėstytojų iš dešimties aukštųjų mokyklų, interviu metu apklausta 20 dėstytojų ir 25 studentai dvidešimt penkiose aukštosiose mokyklose.
Rezultatai atskleidžia, kad nors studentai teoriškai smerkia korupciją, nemaža jų dalis vis dar pateisina nesąžiningą elgesį, pavyzdžiui, nusirašinėjimą ar plagijavimą, matydami tai kaip būdą išgyventi sistemose su dideliu krūviu. Tyrime pabrėžiama, kad korupcijos suvokimas varijuoja tarp skirtingų institucijų, o pagrindinėmis problemomis įvardijamas skaidrumo trūkumas vertinimo procesuose bei nepakankamas dėstytojų ir administracijos dėmesys etikos stiprinimui. Išvadose akcentuojama būtinybė diegti sistemines antikorupcines priemones ir ugdyti studentų pilietinę atsakomybę nuo pat studijų pradžios.

Tai metodinė priemonė, skirta aukštųjų mokyklų dėstytojams ir studentams. Šiame leidinyje pristatomos dėstomųjų dalykų programos ir išplėstiniai paskaitų planai, atspindintys antikorupcinio ugdymo galimybes socialinių mokslų studijų programose. Pateikta medžiaga – autoriniai projekto dalyvių darbai. Kiekvienas iš jų rengė programas, atsižvelgiant į savo aukštosios mokyklos reikalavimus, dėstomojo dalyko specifiką ir galimybes.
Leidinio skaitytojai galės ne tik pasinaudoti jau parengtomis mokymo programomis, tačiau ras ir daugiau informacijos apie korupcijos fenomeną, jo išplitimą pasaulyje ir Lietuvoje, apie korupcijos reiškinį aukštojo mokslo sistemoje, dėstytojų bei studentų požiūrį į korupciją ir jos sampratą. Leidinio gale pateikiamas papildomų šaltinių sąrašas bei pagrindinių sąvokų ir terminų žodynėlis.
Siekiant užtikrinti kokybišką svetainės veikimą, naudojami slapukai (cookies). Tęsdami naršymą, jūs sutinkate su jų įrašymų jūsų įrenginyje. Daugiau »
The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.