Ugdymo turinio tobulinimo ir mokymosi poreikių tyrimai

Duomenų naudojimo projekto „DATAUSE – Duomenų naudojimas, tobulinant mokyklos veiklą ir siekiant mokinių pažangos“ mokyklose tyrimas, 2011-2012 m.

Projekto „DATAUSE – Duomenų naudojimas, tobulinant mokyklos veiklą ir siekiant mokinių pažangos“ (2010-2012 m.) tikslas – plėtoti mokyklų vadovų įgūdžius kurti besimokančias bendruomenes, kurios duomenis naudotų, siekdamos pagerinti švietimo rezultatus. Projekte dalyvaujančiose šalyse – Lenkijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir Lietuvoje – suburtos mokyklų komandos, sudarytos iš administracijos atstovų, skyrių vadovų, vyresniųjų mokytojų-ekspertų, IT specialistų ir kt. Lietuvą projekte atstovavo Vilniaus Gerosios Vilties vidurinė mokykla ir Vilniaus Antano Vienuolio pagrindinė mokykla. Mokyklos buvo įtrauktos į lyginamuosius gerosios praktikos tyrimus. Klausimynas buvo sudarytas taip, kad padėtų įvertinti mokyklos stiprybes ir silpnybes, susijusias su gebėjimu naudotis duomenimis. Šį tyrimą sudarė duomenų naudojimo apžvalga, situacijos partnerių šalyse analizė, mokytojų interviu. Šia apklausa siekta įvertinti įvairius duomenų naudojimo mokykloje aspektus: duomenų naudojimo galimybes ir kliūtis, duomenų naudojimo charakteristikas, besinaudojančio duomenimis charakteristikas, organizacijos charakteristikas, duomenų naudojimą atsiskaitymui, duomenų naudojimą mokyklos veiklos tobulinimui, duomenų naudojimą mokymo(-si) proceso tobulinimui. Tyrimų ir apklausos rezultatai panaudoti kuriant Duomenų naudojimo kurso medžiagą. Tyrimas buvo atliekamas 2011 m. ir pakartotinai 2012 m., siekiant stebėti Duomenų naudojimo kurso įgyvendinimo poveikį pokyčiams mokykloje ir požiūriui į darbą su duomenimis, siekiant geresnių mokinių mokymosi rezultatų. 2011 m. tyrime dalyvavo 367 respondentai iš 10 mokyklų Lenkijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir Lietuvoje, 2012 m. – 228 respondentai iš 7 mokyklų Lenkijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Lietuvoje. Lietuvoje 2011 m. apklausta 113, o 2011 m. – 106 respondentai (mokyklų vadovai ir mokytojai).
 Tyrimo duomenų analizė
 2011-2012 m. tyrimų palyginimas

Programos „Moksleiviai-moksleiviams“ efektyvumo tyrimas, 2005 m.

Vykdant projektą „Mokinių savitarpio pagalba įveikiant mokymosi sunkumus“, 2004-2005 m. šešiose Vilniaus miesto mokyklose buvo įgyvendinama programa „Moksleiviai-moksleiviams“ – vadovaujami mokytojų, moksleiviai per pamokas arba po pamokų padėjo savo bendraamžiams arba jaunesniems draugams. Vyko nuolatinis mokinių savitarpio pagalbos užsiėmimų vertinimas, mokinių mokymosi pažangos ir pasitenkinimo mokymusi stebėjimas ir vertinimas. Projekto veikla buvo aptariama susitikimuose su mokyklų bendruomenėmis, mokytojais, tėvais. Vertinimas apėmė: 1) tiesioginio moksleivių savitarpio pagalbos proceso analizę (vertinimo priemonės: vaikų, kuriems buvo padedama, darbai, moksleivių-pagalbininkų dienoraštis, mokytojo dienoraštis, anketa mokiniams; 2) mokyklos konteksto analizę (vertinimo priemonės: klausimynas mokytojams, klausimai projekto eigos analizei, diskusijos tėvų susirinkimuose, pokalbiai su mokyklų administracija). Anketavimo būdu buvo apklausta 20 mokinių, 10 tutorių, 16 mokytojų.
Projekte dalyvavę mokytojai ir moksleiviai pastebėjo teigiamą programos poveikį mokymui ir mokymuisi. Moksleiviai iš tiesų sugebėjo vienas kitam padėti ir ši veikla juos įtraukė, atrodė prasminga ir naudinga. Mokytojai pastebėjo moksleivių elgesio per pamokas pagerėjimą: vaikai aktyviau įsitraukdavo į mokymosi veiklą, rodė sistemingas pastangas, įveikdami mokymosi sunkumus ir daugelio iš jų rezultatai pagerėjo. Vertinant mokytojų, tėvų ir moksleivių pasisakymus, paaiškėjo, kad daug kam šio projekto idėjos skamba naujai, jos turi įveikti vyraujančias konkurencijos nuostatas. Kita vertus pripažįstama, kad projekto įgyvendinimas ugdo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, skatina bendruomenės narių tarpusavio supratimą ir toleranciją.
Tyrimo rezultatai

Tyrimas „Jaunimo lyderių mokymų poreikiai“, 2002 m.

Tyrimas vykdytas įgyvendinant projektą „Jaunimo lyderių ugdymas“.
Tyrimą atliko sociologės R. Karlinskaitė, G. Rusteikaitė, D. Sinkevičiūtė.
Šio kokybinio situacijos tyrimo pagalba siekta nustatyti šešių skirtingo pobūdžio nevyriausybinių jaunimo organizacijų poreikius lyderių mokymams bei išryškinti jaunimo lyderių būdingus bruožus. Buvo apklausta daugiau nei 100 aktyvių jaunimo organizacijų narių.
Tyrimo rezultatai parodė, kad svarbiausia jaunimo lyderio savybe respondentai laiko gebėjimą suburti ir motyvuoti komandą. Taip pat nemažiau svarbūs gebėjimai yra planuoti bei organizuoti, prisiimti atsakomybę. Tačiau sugebėti spręsti konfliktus bei atstovauti savo organizaciją, respondentų nuomone, lyderiui nėra būtinas gebėjimas. Iš svarbiausių lyderio gebėjimų respondentai paminėjo individualių ir grupės interesų derinimą, susirinkimų organizavimą bei vedimą.
Iš atlikto sociologinio tyrimo duomenų paaiškėjo, kad nepolitinių organizacijų atstovai įvairiuose jaunimo lyderių mokymuose dalyvauja dažniau, nei politinių organizacijų atstovai. Tiek politinių, tiek nepolitinių organizacijų atstovai dažniausiai dalyvauja savo pačių organizuotuose ir inicijuotuose mokymuose.
Tyrimo rezultatai