Visos dienos mokyklos paslaugų poreikio ir galimybių gauti šias paslaugas Lietuvoje tyrimas, 2017 m.
Tyrimo objektas – poreikis ir galimybės visos dienos mokyklai rastis. Antrinė duomenų analizė taikyta nagrinėjant teisinius dokumentus, šalies ugdymo institucijose egzistuojančias praktikas, taip pat anksčiau atliktus tyrimus apie specialiuosius ugdymo(si) poreikius. Kiekybinis tyrimas atliktas aiškinantis tėvų požiūrį į visos dienos mokyklą – ar tokio pobūdžio mokykla būtų reikalinga?, kokia tai turėtų būti mokykla?, kokios paslaugos turėtų būti joje teikiamos? Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti visos dienos mokyklos ir joje teiktinų švietimo, sveikatos, socialinių ir kultūros paslaugų poreikį bei realias galimybes jas gauti.
Teisinių dokumentų analizė.
Teisinių prielaidų įgyvendinti visos dienos mokyklos koncepciją analizę sudarė Lietuvos strateginių dokumentų, įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų, apimančių visos dienos mokyklos įgyvendinimo teisines prielaidas iki savivaldybių lygmens, analizę.
Egzistuojančių praktikų analizė.
Egzistuojantys modeliai aprašyti remiantis viešoje erdvėje prieinamais savivaldybių ir mokyklų lygmens dokumentais, mokyklų svetainėje pateikta informacija, kai kurios detalės tikslintos susisiekus su mokyklų administracija ar kitais darbuotojais telefonu, pateikiant paklausimą raštu.
Tėvų apklausa.
Apklausoje dalyvavo mokyklinio amžiaus vaikus turintys tėvai iš visų Lietuvos apskričių, gyvenantys skirtingų tipų gyvenvietėse. Iš viso dalyvavo 1615 respondentų.
Visos dienos mokyklos modelių įgyvendinimo patirties užsienio šalyse analizė, 2017 m.
Siekiant atskleisti visos dienos mokyklos modelių įgyvendinimo patirtis Europoje, atliktas kokybinis tyrimas, kurio objektas – visos dienos mokykla. Tyrimo tikslas – išanalizuoti visos dienos mokyklos sampratos, veiklos organizavimo ir finansavimo modelių patirtis užsienio šalyse. Pasirinktos šalys: Vokietija, Anglija, Suomija, Graikija, ir Portugalija. Analizei pasirinkti oficialūs duomenų šaltiniai: teisės aktai iš šalies teisės duomenų bazių, oficialūs vyriausybių, švietimo ministerijų pranešimai, tyrimais grindžiami moksliniai straipsniai su pilnu bibliografiniu aprašu, didžiausiose nacionalinėse žiniasklaidos priemonėse pateikiama informacija.
Lietuvos pedagogų rengimo koncepcijos projekto analizė, ekspertinis vertinimas ir sociologinis tyrimas, 2001 m.
LR Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu Šiuolaikinių didaktikų centras atliko Lietuvos pedagogų rengimo koncepcijos projekto analizę, ekspertinį vertinimą ir sociologinį tyrimą.
Analizė bei ekspertinis vertinimas buvo atliktas šiais aspektais:
1. Projekto nuostatų dermė su aukštąjį mokslą ir studijas reglamentuojančiais dokumentais bei galimais jų pakeitimais (A. Augustaitis, Lietuvos teisės universitetas);
2. Projekto nuostatų įgyvendinimo ekonominės pasekmės (R. Vaitkus, R. Norkienė, LR Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamentas);
3. Projekto analizė pedagoginių praktikų organizavimo (vadovavimas, planavimas, vertinimas), turinio, metodiniu aspektu (V. Indrašienė, Šiuolaikinių didaktikų centras);
4. Projekto analizė atitikties Europos Sąjungos šalių pedagogų rengimo tendencijoms aspektu (tarptautinė analizė) (B. Jeffery, Brunelio universitetas, Didžioji Britanija).
Atliekant sociologinį tyrimą, analizuotos pedagogų rengimo koncepcijos projekto nuostatas pedagogus rengiančių institucijų (pasiūlos aspektas) ir bendrojo lavinimo mokyklų (paklausos aspektas) požiūriu ir nagrinėtos respondentų nuomonės apie numatomus pedagogų rengimo modelių, studijų turinio, pedagoginės praktikos organizavimo pakeitimus ir kt. (T. Tamošiūnas, G. Bužinskas, S. Ignatavičius, Vilniaus pedagoginio universiteto Sociologijos laboratorija). Anketinei apklausai pasirinkti du pedagoginės bendruomenės segmentai: įstaigų rengiančių pedagogus dėstytojai ir mokyklų vadovai – iš viso 269 respondentai.
Atsisiųsti