Atvejo studija apie Šiuolaikinių didaktikų centro antikorupcinio švietimo programas, įgyvendintas 2002-2008 metais, Prinstono universitetas (JAV), 2015 m.
2015 m. vasario mėnesį Šiuolaikinių didaktikų centre lankėsi Prinstono universiteto (JAV), tyrimų programos „Inovacijos sėkmingoms visuomenėms“ (Innovations for Successful Societies) tyrėja Mayja Gainer. Jos vizitos tikslas – parengti atvejo studiją apie centro Antikorupcinio švietimo programas, įgyvendintas 2002-2008 metais. Tyrėja susitiko ir kalbėjosi su centro darbuotojais, buvusiais Transparency International Lietuvos skyriaus atstovais, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais, mokytojais ir mokiniais, savivaldybių atstovais, dalyvavusiais programos įgyvendinime.
Atvejo studija (EN)
Tyrimas „Korupcija Lietuvos aukštosiose mokyklose: požiūriai, problemos, sprendimo galimybės“, 2004 m.
Tyrimas buvo atliekamas įgyvendinant projekto „Korupcijos prevencija šviečiant, informuojant ir sąmoninant visuomenę“ I-ąjį komponentą „Aukštųjų mokyklų antikorupcinių studijų programų parengimas“.
Tyrimą atliko sociologė Olga Guseva.
Atidžiau panagrinėti korupciją universitetuose skatina keletas aplinkybių. Pirmiausia tai faktas, kad aukštosios mokyklos (toliau AM) kaip švietimo institucijos, greta kitų funkcijų, turi stiprinti besimokančiųjų moralines vertybes, atitinkamus socialinius įgūdžius, o ne atvirkščiai − formuoti deviacinę, socialiai žalingą elgseną. Kad tokia elgsena, konkrečiai studentų įsitraukimas korupcijos sritį, yra pakankamai išplitusi, rodo kiekybiniai 2004 m. tyrimai. Antra, AM rengia (arba bent jau turėtų rengti) šaliai aukščiausios kvalifikacijos specialistus, kurie vėliau užima atitinkamas, visuomenės gyvenime reikšmingas pozicijas. Korupcijos išplitimo AM atveju sunku tikėtis, kad valstybė sulauks kompetentingų, etiniu požiūriu “švarių” specialistų, pavyzdžiui, sunku tikėtis, kad studentas medikas kyšio pagalba gijęs diplomą, tinkamai sugebės gydyti žmones, arba toks pat pedagogas ugdys moksleivių moralę.
Kiekybiniai tyrimai akivaizdžiai byloja korupcijos išsikerojimą aukštosiose mokyklose. Prevencionuojant šį reiškinį kartu reikalinga akademinės bendruomenės narių subjektyvių prasmių analizė. Pristatomas tyrimas kaip tik ir orientuotas daugiausiai į kokybinį korupcijos aukštosiose mokyklose nagrinėjimą. Surinkti duomenys leidžia geriau perprasti dėstytojų ir studentų nuostatas ir laikyseną korupcijos atžvilgiu, kartu tiksliau numatyti prevencijos galimybes.
Anketinėje apklausoje dalyvavo 90 dėstytojų iš dešimties aukštųjų mokyklų, interviu metu apklausta 20 dėstytojų ir 25 studentai dvidešimt penkiose aukštosiose mokyklose.
Tyrimo rezultatai