Kritinio mąstymo ugdymo tyrimai

Kritinio mąstymo įgūdžiai šiandieninėje darbo rinkoje, 2016-2017 m.

Įgyvendinant projektą „Kritinis mąstymas Europos aukštojo mokslo studijų tobulinimui“ 2016 m. pradėtas kokybinis verslo, viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus atstovų nuomonių tyrimas apie kritinio mąstymo įgūdžių poreikį konkrečiose institucijose, darbuotojų gebėjimus mąstyti kritiškai ir priimti kritinius sprendimus, siekiant parengti  siūlymus aukštosioms mokykloms, kaip tobulinti studijų programas, įžvalgas, kaip įmonės ir organizacijos galėtų prisidėti prie kritinio mąstymo įgūdžių tobulinimo ir tikslingo taikymo praktikoje. Tyrimas paremtas fokus grupės interviu metodu (Lietuvoje – 20 dalyvių). Tyrimą atlieka Daiva Penkauskienė, Valdonė Indrašienė, Asta Railienė. Šiuolaikinių didaktikų centras atsakingas už visų projekto partnerių  šalių duomenų apibendrinimą ir analizę, kuri bus atlikta 2017 m.

Tėvų požiūris į kritinio mąstymo ugdymo galimybes šeimoje, 2014 m.

Tyrimas atliktas įgyvendinant projektą „Kritinio mąstymo kompetencijų plėtojimas neformalaus ugdymo veiklose“ (2013–2015 m.) ir rengiant rekomendacijas tėvams apie vaikų ir jaunimo kritinio mąstymo ugdymą. Tyrime dalyvavo 164 respondentai, kurių didžiąją daugumą sudarė 36–45 metų tėvai, turintys pradinio ir vidurinio mokyklinio amžiaus vaikų. Tėvų buvo teirautasi, ar šeimoje vaikams sudaromos sąlygos ir atitinkamos situacijos, kurios įgalintų ugdyti kritinio mąstymo gebėjimus, kokie bendravimo su vaiku būdai naudojami, kaip vaikai skatinami savarankiškai mokytis, priimti sprendimus. Tyrimas atskleidė, kad tėvai dažniau linkę patys imtis sprendimų priėmimo, nei juos deleguoti vaikams. Tai pat tėvai per mažai laiko skiria filmų, spektaklių, knygų, TV laidų, visuomeninio gyvenimo aktualijų aptarimui ir diskusijoms.
Tyrimo apibendrinimas

Kritinio mąstymo ugdymo principų integravimas į Lietuvos bendrojo ugdymo sistemą, 2010 m.

Tyrimą atliko Valdonė Indrašienė, Violeta Suboč, Daiva Penkauskienė, Asta Matonytė.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti kritinio mąstymo principų raišką švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose ir ištirti kritinį mąstymą skatinančių metodų panaudojimo ugdymo procese prielaidas. Tyrimo metu siekta atskleisti švietimo politikų požiūrį į kritinio mąstymo dimensijas, reikšmingas ugdymo proceso organizavimui; išryškinti kritinio mąstymo ugdymo prielaidas švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose; empiriškai patikrinti kritinio mąstymo ugdymo metodų panaudojimo raišką bazinėse Kritinio mąstymo ugdymo programos mokyklose; palyginti mokytojų ir mokinių požiūrį į kritinio mąstymo ugdymo metodų panaudojimą ugdymo procese.
Tyrimo imtis: 419 vidurinių mokyklų ir gimnazijų 10-11 klasių mokinių (anketinė apklausa), 185 vidurinių mokyklų ir gimnazijų  mokytojai (anketinė apklausa), 10 ekspertų – LR Švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo plėtotės centro, LR Seimo švietimo komiteto atstovai, universitetų dėstytojai, dalyvave kritinio mastymo ugdymo skaitant ir rašant projekte (nestruktūruotas interviu).
Tyrimas atliktas finansuojant Atviros visuomenės instituto fondui (Zug).
Tyrimo ataskaita
Tyrimo pristatymas

Projekto „Kritinio mąstymo ugdymas skaitant ir rašant“ sociologinis tyrimas, 1999 m.

Projekto koordinatorių iniciatyva 1999 m. buvo atliktas projekto „Kritinio mąstymo ugdymas skaitant ir rašant“ (KMUSR) sociologinis tyrimas, siekiant ištirti KMUSR projekto veiklos efektyvumą ir tobulinimo perspektyvas, nustatyti įvairių grupių, dalyvavusių ir nedalyvavusių šiame projekte, nuostatas bei vertinimus projekto atžvilgiu.

Tyrimą atliko sociologės Eglė Gražytė, Jolita Jankauskaitė, Kamilė Karpytė, Jolanta Piliponytė.
Tyrime dalyvavo projekto „pirmosios“ ir „antrosios“ kartos mokytojai, mokiniai bei studentai.
Tyrimą sudarė trys dalys:
1. KMUSR seminarų mokytojams efektyvumo tyrimas (anketinė apklausa – 114 respondentų, stebimos grupės metodas – 10 respondentų).
2. Vilniaus S. Daukanto vidurinės mokyklos atvejo tyrimas (mokinių diskusijų ir darbo su tekstu stebėjimas).
3. Laisvai pasirenkamojo kreditinio kurso „Kritinio mąstymo ugdymas per visų dalykų pamokas“ tyrimas Vilniaus pedagoginiame universitete (anketinė apklausa – 45 respondentai, stebimos grupės metodas – 9 respondentai.
 Tyrimo santrauka