Kritinio mąstymo įgūdžiai šiandieninėje darbo rinkoje, 2016-2017 m.
Įgyvendinant projektą „Kritinis mąstymas Europos aukštojo mokslo studijų tobulinimui“ 2016–2017 m. atliktas kokybinis verslo, viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus atstovų nuomonių tyrimas apie kritinio mąstymo įgūdžių poreikį konkrečiose institucijose, darbuotojų gebėjimus mąstyti kritiškai ir priimti kritinius sprendimus, siekiant parengti siūlymus aukštosioms mokykloms, kaip tobulinti studijų programas, įžvalgas, kaip įmonės ir organizacijos galėtų prisidėti prie kritinio mąstymo įgūdžių tobulinimo ir tikslingo taikymo praktikoje. Tyrimu buvo siekta išsiaiškinti, kaip kritinį mąstymą supranta, kokią reikšmę jam suteikia skirtingų profesinių sričių darbdaviai, atstovaujantys valstybinį, nevyriausybinį ir privatų sektorius. Interviu metu buvo teiraujamasi, kokius kritinio mąstymo įgūdžius ir nuostatas darbdaviai pastebi, atpažįsta savo darbuotojuose, o kokių pasigenda; kokius gebėjimus, nuostatas laiko tobulintinais dabar ir netolimoje ateityje.
Šiuolaikinių didaktikų centras buvo atsakingas už visų projekto partnerių šalių duomenų apibendrinimą ir analizę.
Tarptautinio tyrimo metu buvo organizuotos 32 focus grupės iš 9 projekte dalyvaujančių šalių. Tyrime dalyvavo 189 darbavai, atstovaujantys įvairias profesijas ir darbinio gyvenimo sritis. Siekiant tyrimo vienovės ir suderinamumo, visos profesijos buvo suskirstytos į 4 mokslo sritis – biomedicinos, STEM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos), socialinių ir humanitarinių mokslų.
Moksline-teorine prieiga buvo pasirinktas Facione kritinio mąstymo konstruktas (Facione, 1990), paremtas Delfi tyrimo radiniais. Šiame tyrime taip pat remtasis ir kitų mokslininkų (Jones, 2009; Jones, 2010; Grace & Orrock, 2015; Sin, Jones & Wang, 2015) darbais. Šio tyrimo autoriai kritiniu mąstymu laikė tarpusavyje susijusių įgūdžių ir nuostatų rinkinį, dėl kurio buvo sutarta kritinio mąstymo tyrinėtojų ir ekspertų. Šio tyrimo autoriai taip pat laikėsi nuostatos, kad šis rinkinys galėtų būti nuoroda aukštųjų mokyklų dėstytojams, į ką reikia atkreipti dėmesį rengiant būsimuosius darbo rinkos specialistus. Nors identifikuoti įgūdžiai ir nuostatos yra universalaus pobūdžio, buvo daroma prielaida, kad jų išraiškos skirtinguose kontekstuose ir profesinėse srityse gali varijuoti, turėti unikalų charakterį.
Darbdaviai vaizdavo tokį idealų kritiškai mąstančio darbuotojo paveikslą: išsilavinęs ir motyvuotas; pasirengęs nuolat mokytis ir tobulėti; gebantis priimti iššūkius ir suvaldyti sudėtingas, netikėtas situacijas; turintis savistabą ir kritinę savirefleksiją; gebantis kontroliuoti bei tobulinti savo mąstymą ir veiksmus. Šie radiniai atskleidė, kad kritiškai mąstančiai asmenybei priskiriami pageidaujami tobulo darbuotojo bruožai. Kritiškai mąstančiu laikomas aukštus moralinius, socialinius ir profesinius standartus atitinkantis asmuo. Kritiniam mąstymui priskiriami ir kiti asmeniniai, socialiniai gebėjimai bei nuostatos – atsparumas spaudimui ir nežinomybei; atkaklumas ir ištvermė; kūrybiškumas ir problemų sprendimas; veiksmų autonomiškumas ir emocinė branda; komunikavimas ir komandinis darbas. Darbdaviai kritinį mąstymą atpažįsta ne tik savarankiškuose veiksmuose, bet ir asmens santykyje su kitais – diskusijose, tarimesi, bendruose sprendimuose.
Tėvų požiūris į kritinio mąstymo ugdymo galimybes šeimoje, 2014 m.
Tyrimą atliko Valdonė Indrašienė, Daiva Penkauskienė, Urtė Penkauskaitė.
Tyrimas atliktas įgyvendinant projektą „Kritinio mąstymo kompetencijų plėtojimas neformalaus ugdymo veiklose“ (2013–2015 m.) ir rengiant rekomendacijas tėvams apie vaikų ir jaunimo kritinio mąstymo ugdymą. Tyrime dalyvavo 164 respondentai, kurių didžiąją daugumą sudarė 36–45 metų tėvai, turintys pradinio ir vidurinio mokyklinio amžiaus vaikų. Tėvų buvo teirautasi, ar šeimoje vaikams sudaromos sąlygos ir atitinkamos situacijos, kurios įgalintų ugdyti kritinio mąstymo gebėjimus, kokie bendravimo su vaiku būdai naudojami, kaip vaikai skatinami savarankiškai mokytis, priimti sprendimus. Tyrimas atskleidė, kad tėvai dažniau linkę patys imtis sprendimų priėmimo, nei juos deleguoti vaikams. Tai pat tėvai per mažai laiko skiria filmų, spektaklių, knygų, TV laidų, visuomeninio gyvenimo aktualijų aptarimui ir diskusijoms.
Tyrimo apibendrinimas
Kritinio mąstymo ugdymo principų integravimas į Lietuvos bendrojo ugdymo sistemą, 2010 m.
Tyrimą atliko Valdonė Indrašienė, Violeta Suboč, Daiva Penkauskienė, Asta Matonytė.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti kritinio mąstymo principų raišką švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose ir ištirti kritinį mąstymą skatinančių metodų panaudojimo ugdymo procese prielaidas. Tyrimo metu siekta atskleisti švietimo politikų požiūrį į kritinio mąstymo dimensijas, reikšmingas ugdymo proceso organizavimui; išryškinti kritinio mąstymo ugdymo prielaidas švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose; empiriškai patikrinti kritinio mąstymo ugdymo metodų panaudojimo raišką bazinėse Kritinio mąstymo ugdymo programos mokyklose; palyginti mokytojų ir mokinių požiūrį į kritinio mąstymo ugdymo metodų panaudojimą ugdymo procese.
Tyrimo imtis: 419 vidurinių mokyklų ir gimnazijų 10-11 klasių mokinių (anketinė apklausa), 185 vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokytojai (anketinė apklausa), 10 ekspertų – LR Švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo plėtotės centro, LR Seimo švietimo komiteto atstovai, universitetų dėstytojai, dalyvave kritinio mastymo ugdymo skaitant ir rašant projekte (nestruktūruotas interviu).
Tyrimas atliktas finansuojant Atviros visuomenės instituto fondui (Zug).
Tyrimo ataskaita
Tyrimo pristatymas
Projekto „Kritinio mąstymo ugdymas skaitant ir rašant“ sociologinis tyrimas, 1999 m.
Projekto koordinatorių iniciatyva 1999 m. buvo atliktas projekto „Kritinio mąstymo ugdymas skaitant ir rašant“ (KMUSR) sociologinis tyrimas, siekiant ištirti KMUSR projekto veiklos efektyvumą ir tobulinimo perspektyvas, nustatyti įvairių grupių, dalyvavusių ir nedalyvavusių šiame projekte, nuostatas bei vertinimus projekto atžvilgiu.
Tyrimą atliko sociologės Eglė Gražytė, Jolita Jankauskaitė, Kamilė Karpytė, Jolanta Piliponytė.
Tyrime dalyvavo projekto „pirmosios“ ir „antrosios“ kartos mokytojai, mokiniai bei studentai.
Tyrimą sudarė trys dalys:
1. KMUSR seminarų mokytojams efektyvumo tyrimas (anketinė apklausa – 114 respondentų, stebimos grupės metodas – 10 respondentų).
2. Vilniaus S. Daukanto vidurinės mokyklos atvejo tyrimas (mokinių diskusijų ir darbo su tekstu stebėjimas).
3. Laisvai pasirenkamojo kreditinio kurso „Kritinio mąstymo ugdymas per visų dalykų pamokas“ tyrimas Vilniaus pedagoginiame universitete (anketinė apklausa – 45 respondentai, stebimos grupės metodas – 9 respondentai.
Tyrimo santrauka