
Projekto Nr. 2016-1-PT01-KA203-022808
Projekto trukmė: 2016 m. rugsėjo 1 d.–2019 m. rugpjūčio 31 d.
Projekto rėmėjas: Europos Komisijos Erasmus+ programa
Projekto koordinatorius: Tras-Os-Montes e Alto Douro universitetas (Portugalija)
Projekto partneriai:
Santjago de Compostela universitetas (Ispanija)
Degli Studi Roma Tre universitetas (Italija)
Vakarų Makedonijos universitetas (Graikija)
Technologijos universitetas (Graikija)
Airijos universiteto koledžas Dubline (Airija)
Katalikiškais Liuveno universitetas (Belgija)
Lėveno-Limburgo universitetinė kolegija (Belgija)
Šiuolaikinių didaktikų centras ( Lietuva)
Aukštoji ekonomikos mokykla Prahoje (Čekija)
Ekonomikos studijų akademija (Rumunija)
Projekto ekspertai:
prof. Diane F. Halpern (Claremont McKenna koledžas, JAV)
prof. Harvey Siegel (Majamio universitetas, JAV)
Ronald Barnett (University College London, JK)

Projekto komanda
Kritinis mąstymas šiandien yra labai svarbus aukštajame moksle, rengiant būsimus darbuotojus ir aktyvius piliečius. Darbdaviai dažnai skundžiasi pastebimu atotrūkiu tarp jaunų darbuotojų kompetencijų ir darbo rinkos poreikių. Šiandieniniai pokyčiai visuomenėje rodo, kad konkrečių profesinių žinių ir įgūdžių nebepakanka sprendžiant naujas sudėtingas problemas ir užduotis. Reikia skirti dėmesį ugdymui socialinių įgūdžių, kurie apima kompleksinio mąstymo gebėjimą, tarpasmeninę komunikaciją ir mokėjimą bendradarbiauti, asmeninę motyvacija, nuolatinį mokymąsi, situacijų valdymą – visa tai, kas padėtų asmenims sėkmingai veikti dinamiškame ir nenuspėjamame profesinės veiklos pasaulyje.
Europos šalyse augantis susirūpinimas šiais dalykais susijęs su kritinio mąstymo ugdymo kaip dalyko įtraukimu į aukštųjų mokyklų ugdymo programą, kartu bandant keisti mokymo metodus ir glaudžiau bendradarbiauti su ekspertais ir kompanijomis dėl ugdymo turinio reformos ir iš naujo apibrėžiant mokymosi rezultatus. Nors ir akcentuojamas švietimo politikų, kritinio mąstymo ugdymas nėra įtraukiamas į aukštųjų mokyklų ugdymo programas, kurios iš esmės akcentuoja žinių įsiminimą, informacijos paiešką ir perdavimą. Tačiau, viena vertus, kritinio mąstymo ugdymo disciplina yra sunkiai apibrėžiama, kita vertus – dėstytojai nežino, kaip ją dėstyti ir ar jų metodai yra efektyvūs.
Nauji tyrimai rodo poreikį ieškoti naujų kritinio mąstymo ugdymo metodų, stiprinant dėstytojų rengimą ir profesinį tobulinimą, telkiant dėmesį į kurso turinį ir įgyvendinimą, užtikrinant palankią aplinką ir apibrėžiant kritinio mąstymo ugdymo kokybės užtikrinimo kriterijus.
Šis projektas yra puikus Pasaulio Ekonomikos forumo (2016) numatytų „Ateities darbų“ atitikmuo ir indėlis į jiems reikalingų įgūdžių formavimą. Trys pirmieji ir svarbiausieji – kompleksinis problemų sprendimas, kritinis mąstymas ir kūrybingumas – yra laikomi prioritetiniais ir šio projekto partnerių.
Skatinti kritinio mąstymo ugdymą Europos aukštojo mokslo institucijose, siekiant aukštojo mokslo kokybės ir atitikties darbo rinkos poreikiams bei iššūkiams.
Aukštojo mokslo institucijos, dėstytojai, studentai, nevyriausybinės organizacijos, verslo organizacijos.

Kritinio mąstymo įgūdžių ir nuostatų, reikalingų įvairiose profesinėse srityse, sąvadas. Tarptautinio tyrimo rezultatų apžvalga (2018)
Leidinyje pateikiama projekto rėmuose 2016–2018 m. atlikto tyrimo apie kritinio mąstymo įgūdžius šiandieninėje darbo rinkoje apžvalga ir pristatomi pagrindiniai rezultatai. Tyrimu buvo siekta išsiaiškinti, kaip kritinį mąstymą supranta, kokią reikšmę jam suteikia skirtingų profesinių sričių darbdaviai, atstovaujantys valstybinį, nevyriausybinį ir privatų sektorius. Interviu metu buvo teiraujamasi, kokius kritinio mąstymo įgūdžius ir nuostatas darbdaviai pastebi, atpažįsta savo darbuotojuose, o kokių pasigenda; kokius gebėjimus, nuostatas laiko tobulintinais dabar ir netolimoje ateityje. Projekto tyrėjų nuomone, aukštosios mokyklos, turėdamos tokį aprašą, gali atitinkamai koreguoti ir modeliuoti studijų programas. Aprašo turinys „sufleruoja”, kaip apsibrėžti naujus mokymo(si) tikslus ir uždavinius, numatyti rezultatus, kad studijos atitiktų šiandienos realijas ir ateities iššūkius.

Kritinio mąstymo įgyvendinimo pavyzdžiai europinėje aukštojo mokslo ir studijų erdvėje: Mokslinės literatūros ir mokymo(si) praktikos apžvalga (2018)
Leidinys pateikia apibendrintą kritinio mąstymo ugdymo Europos aukštosiose mokyklose paveikslą. Jame glaustai apžvelgiami atliktos mokslinės literatūros radiniai ir aukštųjų mokyklų dėstytojų kritinio mąstymo ugdymo praktikos. Leidinys skirtas aukštųjų mokyklų dėstytojams, pedagogams, mokslo ir studijų institucijų vadovams. Pagrindiniai radiniai sutampa su kitų mokslininkų atlikta apžvalga: tyrimų skaičius apie kritinio mąstymo kompetencijų plėtojimą aukštajame moksle nuolat auga; kritinio mąstymo ugdymas dažniausiai vyksta mokant konkrečių dalykų, vykdant į mokomąjį dalyką orientuotas studijų programas; kritinio mąstymo ugdymui aukštosiose mokyklose būtinos aktyvaus mokymosi metodikos, tinkamas dėstytojų pasirengimas ir studentų įsitraukimas; dėstytojai susiduria su sunkumais vertindami studentų kritinį mąstymą.
Projekto ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kas galėtų pakelti kritinio mąstymo ugdymą Europos aukštosiose mokyklose į aukštesnį lygmenį. Tai turi būti gerai apgalvotas, nuoseklus ir sistemiškai procesas, apimantis kritinio mąstymo svarbos išsiaiškinimą ir suvokimą, atitinkamą žinių bagažą, studijų proceso ir mokymosi modeliavimą, įgyvendinimą ir vertinimą, taip pat ir mokslinius tyrimus.
Penkauskienė, D., Railienė, A., & Indrašienė, V. (2017). National literature review Lithuania

CRITHINKEDU mokymų programa ir profesinio tobulinimo(si) kursas aukštųjų mokyklų dėstytojams: nuo konceptualizavimo prie įgyvendinimo (2018)
Šiame leidinyje aprašoma CRITHINKEDU mokymų programos kūrimas bei išbandymas su aukštųjų mokyklų dėstytojais iš 9 Europos šalių (Airijos, Belgijos, Čekijos respublikos, Graikijos, Italijos, Lietuvos, Portugalijos, Rumunijos ir Ispanijos). Kursas pravartus visiems dėstytojams, siekiantiems ugdyti studentų kritinį mąstymą įvairiose studijų kryptyse ir programose. Pateikiama informacija apie pagrindines kurso temas (mokymosi modeliavimas, mokymosi metodai, kritinio mąstymo vertinimas) ir išteklius, reikalingus šiam kursui.
Remiantis vertinimo anketomis, kursas buvo įvertintas labai gerai. 93 % respondentų liko patenkinti plenarinėmis sesijomis, 80 % teigė, kad programa ir kursas naudingi profesinei praktikai. Dalyvių nuomone, ši programa ugdo bendravimą ir bendradarbiavimą, kritinį mąstymą ir padeda pergalvoti ir susimodeliuoti savo dalyko programą. Daugiau nei 86 % respondentų ketino pasinaudoti CRITHINKEDU kursu ir net 74 % rekomenduotų jį savo kolegoms.
Atsisiųsti EN, LT (santrauka)

Kritinio mąstymo skatinamas Europos aukštojo mokslo institucijose: kritinio mąstymo ugdymo protokolas (2019)
Kritinis mąstymas yra labai svarbus aukštojo mokslo institucijų tikslas. Siekdami prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo, projekto partneriai sukūrė šį protokolą. Protokolas skirtas paremti kritinio mąstymo ugdymą aukštojo mokslo institucijose. Jame akcentuojami esminiai dalykai, susiję su kritinio mąstymo ugdymu bei skatinimu aukštajame moksle.
Protokolas paremtas dvejais esminiais teiginiais: 1) studentai ugdys ir lavins kritinį mąstymą įsitraukdami į tinkamas ir tikslingai organizuojamas kritinio mąstymo veiklas; 2) kritinio mąstymo stiprumas ir kokybė glūdi nuolatiniame jo praktikavime bei tobulinime.
Šio protokolo tikslinė grupė – aukštųjų mokslo institucijų darbuotojai, kurių atsakomybė rengti studijų programas, ugdyti studentus. Žinoma, šis dokumentas gali būti įdomus ir kitiems, susijusiems su aukštuoju mokslu, kritiniu mąstymu ar jais besidomintiems. Protokolas sudarytas iš penkių dalių. Pirmojoje dalyje pristatoma problema, antrojoje – teorinės perspektyvos ir prielaidos. Trečia dalis skirta kritinio mąstymo modeliavimo galimybėms pristatyti. Ketvirtojoje aprašoma kritinio mąstymo raiška skirtingose studijų kryptyse ir disciplinose.
Penktojoje skiriamas dėmesys pačiam protokolui – paaiškinama jo kūrimo idėja ir viltys, susijusios su jo tolimesniu gyvavimu.
Atsisiųsti EN, LT (santrauka)

Studies in Higher Education, Volume 44, Issue 5 (2019)
Specialusis žurnalo „Studies in Higher Education“ numeris, paremtas projekto CRITHINKEDU veiklos rezultatais. Dėmesio centre – studentų kritinio mąstymo kompetencija, ypač atsižvelgiant į jų įsidarbinimo perspektyvas.
Šiame specialiajame numeryje pateikiami empirinių tyrimų, susijusių su dabartine pedagogine praktika aukštosiose mokyklose, skatinančia kritinį mąstymą, rezultatai. Jie remiasi jau atliktu darbu rengiant galutinį CRITHINKEDU projekto rezultatą – protokolą, skirtą kritinio mąstymo skatinimui Europos aukštosiose mokyklose, kuriuo siekiama paskatinti aukštąsias mokyklas užimti poziciją šiuo klausimu.
Atsižvelgiant į kritinio mąstymo svarbą aukštajame moksle ir jo ypatumus įvairiose srityse ir kontekstuose, šį specialųjį leidinį sudaro aštuoni straipsniai, apimantys ne tik įvairių sričių specialistų požiūrį į kritinį mąstymą, bet ir literatūros apžvalgas apie kritinio mąstymo ugdymo praktiką įvairiose disciplinose.
Atsisiųsti EN
Poveikis aukštajam mokslui:

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus nuomonę, todėl Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija negali būti laikomos atsakingomis už jame pateiktą informaciją.
Siekiant užtikrinti kokybišką svetainės veikimą, naudojami slapukai (cookies). Tęsdami naršymą, jūs sutinkate su jų įrašymų jūsų įrenginyje. Daugiau »
The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.