Programos akreditacijos Nr. 213001272
Dalyviai – neformaliojo ugdymo specialistai, klasės auklėtojai, dalykų mokytojai, organizuojantys neformaliojo ugdymo veiklas mokykloje, ugdymo įstaigų pavaduotojai neformaliajam ugdymui.
Trukmė – 80 akad. val.
Freepick nuotr.
Aktualumas
Gebėjimas kritiškai mąstyti informacinėje visuomenėje yra vertinamas kaip viena svarbiausių bazinių kompetencijų, pasireiškianti gebėjimu priimti ir patikrinti įvairias prielaidas, analizuoti skirtingus požiūrius, priimti pagrįstus sprendimus, pateikti argumentus. Kritinis mąstymas, įprasminantis mokymą(-si), sudaro visas būtinas prielaidas suprasti, interpretuoti, atrasti ir suvokti visuomenės raidos problemas ir garantuojantis optimaliausiomis sąlygomis parengti efektyvų mechanizmą joms išspręsti. Kritinio mąstymo ugdymas tampa vienu iš svarbiausių uždavinių, kuriuos turi įgyvendinti šiuolaikinis mokytojas, siekdamas efektyvinti ugdymo proceso organizavimą, atsisakant reprodukcinio mokymo.
Kritinio mąstymo ugdymas turėtų būti nuoseklus ir cikliškas procesas, apimantis teorinės ir praktinės medžiagos įsisavinimą mokymuose, išbandymą ugdymo aplinkoje, savarankišką darbą ir reflektavimą, konsultacijas, veiklų demonstravimą, darbą su kolegomis, mokiniais ir kt.
Šiuolaikinių didaktikų centro tyrimai „Kritinio mąstymo ugdymo nuostatų diegimas bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose“ (1999, 2009), atskleidė, kad nuosekliai taikoma moksliškai pagrįsta ir praktiškai išbandyta tarptautinė „Kritinio mąstymo ugdymo skaitant ir rašant“ metodika gali esmingai keisti mokytojų požiūrį į mokymą, o mokinių – į mokymąsi ir tikėtis geresnių rezultatų.
Siūloma programa pagrįsta unikalia „Kritinio mąstymo ugdymas skaitant ir rašant“ mokymo ir mokymosi sistema, taikoma daugiau nei 30 šalių, kaip sėkminga formaliojo ugdymo praktika. Tačiau nėra bandyta kritinio mąstymo ugdymo technologiją taikyti neformaliajame švietime.
Neformaliojo ugdymo organizavimas, popamokinės veiklos plėtojimas turi didelę reikšmę ne tik mokinių interesų ir poreikių patenkinimui, bet ir jų socializacijai. Valstybės švietimo strategijos 2013–2022 metų nuostatose (2013) teigiama, kad būtina siekti visų švietimo lygmenų – formaliojo, neformaliojo, savišvietos – jungimo, užtikrinančio švietimo sistemos prieinamumą, tęstinumą ir nuoseklumą. Neformaliojo ugdymo svarba vaiko asmenybės raidai išryškinta ir Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijoje (2005), Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo koncepcijoje (2008).
Nors neformalusis ugdymas yra pripažinta švietimo sritis, skatinanti aktyvų pilietiškumą ir asmenybės tobulėjimą, mokymosi motyvaciją, Lietuvoje trūksta sisteminio požiūrio į neformalųjį ugdymą. Didžiausias tyrėjų dėmesys yra sutelktas į bendrąjį lavinimą ir ugdymo turinio kaitą, siekiamus rezultatus, mažai dėmesio skiriant neformaliojo ugdymo veiklai. Neformaliojo ugdymo vykdytojai taip pat stokoja metodinės ir mokomosios medžiagos, neturi pakankamai informacijos, žinių ir įgūdžių, o mokinių dalyvavimas neformaliojo ugdymo veiklose yra nepakankamai aktyvus, netolygus lyginant įvairaus amžiaus grupes, trūksta veiklų ir metodų įvairovės, pilietinės nuostatos yra daugiau deklaratyvios nei realiai suvoktos ir įgyvendintos.
Programa „Kritinis mąstymas neformaliajam ugdymui“ siūlo kritinio mąstymo ugdymo metodiką taikyti neformaliajame švietime ir siekia prisidėti prie Neformaliojo ugdymo koncepcijos uždavinio 8.2. „lavinti gebėjimą kritiškai mąstyti, kūrybiškumą, gebėti pasirūpinti savimi ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje“.
Tikslas
Tobulinti ir plėtoti neformaliojo ugdymo specialistų, užklasinės veiklos organizatorių ir klasės auklėtojų kompetenciją taikyti kritinio mąstymo ugdymo metodiką.
Uždaviniai
1. Supažindinti su metodais ir strategijomis, skatinančiomis kritinį mąstymą, mokymąsi bendradarbiaujant ir aktyvų dalyvavimą.
2. Praktiškai išmėginant mokymosi bendradarbiaujant, kritinį mąstymą ugdančius metodus, plėtoti programos dalyvių pedagoginę kompetenciją, skatinti juos ugdymo procese naudoti inovatyvius metodus.
3. Taikant mokymosi bendradarbiaujant metodus ir strategijas, ugdyti gebėjimus ir kompetencijas dirbti bendradarbiaujant ir veiksmingai komunikuojant.
4. Skatinti analizuoti ir vertinti savo ugdomąją veiklą neformaliojo ugdymo procesą.
Moduliai
1. Kritinio mąstymo ugdymas: teorija ir praktika.
2. Kritinį mąstymą, bendradarbiavimą ir aktyvų dalyvavimą skatinančios strategijos.
3. Praktinė veikla taikant kritinio mąstymo ugdymo schemą ir metodus neformalioje veikloje. Patirties analizė ir aptarimas.
4. Aplinkos, skatinančios kritinio mąstymo ugdymą, kūrimas ir veiklos planavimas.
5. Veiklos platesnėje bendruomenėje organizavimas.
6. Veiklos vertinimas ir įsivertinimas.
7. Praktinė veikla planuojant kritinį mąstymą skatinančias neformaliojo ugdymo veiklas metodus įvairiose bendruomenėse ir su tėvais. Patirties analizė ir aptarimas.
Numatomas rezultatas
Dalyviai gebės modeliuoti kritinio mąstymo ugdymo tikslą, rezultatus, pasirinkti veiklos modelius, planuoti veiklą ir ją įgyvendinti; pasirinkti veiksmingiausius kritinio mąstymo ugdymo metodus ir taikyti neformaliojo ugdymo veiklose; taikyti mokymosi bendradarbiaujant strategijas, ugdomojo vertinimo būdus; pasirinkti ir efektyviai taikyti veiklos ir vertinimo ir įsivertinimo strategijas; kurti inovacijoms palankią ugdymo aplinką; panaudoti vertinimo duomenis planuojant tolesnę veiklą.
Dėl mokymų organizavimo teirautis info@sdcentras.lt