Trukmė: 80 akad. val. (32 akad. val. seminaras, 48 akad. val. savarankiškas darbas).
Dalyviai: jaunimo nevyriausybinių organizacijų nariai, su jaunimu dirbančių organizacijų atstovai (jaunimo būrelių, klubų vadovai, veiklos centrų darbuotojai, jaunimo neformalių grupių atstovai, tėvai, klasių auklėtojai.
Aktualumas
Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijoje (toliau – Koncepcija) teigiama, kad neformaliojo vaikų ugdymo paskirtis – ugdyti vaiko gyvenimo įgūdžius, asmenines, socialines ir kitas bendrąsias kompetencijas, suteikiančias galimybių asmeniui tapti aktyviu visuomenės nariu, sėkmingai veikti visuomenėje, padėti tenkinti pažinimo ir saviraiškos poreikius. Jei laikomasi Koncepcijos nuostatos, kad neformalusis ugdymas yra pasirenkamas, tai jo uždaviniai nėra lengvi, nes juos kiekvienas turi atlikti pats, asmeniškai pasirinkęs vieną ar kitą neformaliojo ugdymo veiklą. Tačiau ir kritinio mąstymo apibrėžimas (Klooster, 2001), sako, kad kritinis mąstymas – tai darbas, kurį turi atlikti pats, nes niekas kitas už tave patį negali mąstyti ir priimti sprendimus. Koncepcijoje išdėstyti ir kiti pasirenkamojo ugdymo principai – prieinamumas, individualizavimas, aktualumas, demokratiškumas, patirtis, ugdymasis grupėje, pozityvumas. Šie principai tinka ir kritinio mąstymo ugdymui, kurio dėka jie įgauna konkrečią išraišką. Koncepcijoje teigiama, kad laikantis šių principų įgyjamos kompetencijos, naudingos asmeniniame, visuomeniniame ir profesiniame gyvenime, o rezultatas – išaugęs visuomenės narių pilietiškumas ir tautiškumas; jų aktyvus dalyvavimas bendruomeniniame ir visuomeniniame (politiniame) gyvenime; asmenybės, gebančios kurti bendruomeniškumą skatinančią aplinką ir į ją įtraukiančios daugiau visuomenės narių bei lanksčiai reaguojančius į pokyčius darbo rinkoje, ko pasekoje mažės nedarbas ir valstybės išlaidos socialinėms išmokoms. Jei laikome kritinį mąstymą sąmoningu asmens pasirinkimu ir kryptingu darbu, tai be abejonės jis taip pat veda prie konkrečių rezultatų.
Šia programa siekiama prisidėti prie Koncepcijos uždavinio 15.3.“ugdyti gebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje“ [2] ir ugdyti jaunų žmonių asmenines bei socialines kompetencijas, užtikrinančias jų pilnavertį gyvenimą nuolat kintančioje aplinkoje.
Tikslas
Ugdyti mokinių, jaunimo organizacijų narių individualius kritinio mąstymo įgūdžius, plėtoti, tobulinti komandinio, bendruomeninio darbo veiklas, mokytis identifikuoti konkrečias problemas, jas analizuoti, spręsti, rengti ir vykdyti projektus, atlikti tyrinėjimo veiklas, mokytis prasmingo laisvalaikio praleidimo, prasmingai prisidėti prie visuomenei reikšmingų darbų.
Uždaviniai
1. Supažindinti su kritinio mąstymo ugdymo teorinėmis ir metodologinėmis nuostatomis, išnagrinėti būtinas sąlygas ir prielaidas.
2. Reflektuoti savo mąstymo prielaidas ir formuotis vertybes.
3. Aptarti bei išbandyti kritinio mąstymo ugdymo bendradarbiaujant ir veikimo grupėje strategijas bei metodus.
4. Suvokti kritinio mąstymo svarbą visuomenės gyvenime, laisvės ir atsakomybės sąsajas.
5. Mokytis taikyti kritinio mąstymo principus, nuostatas, vertybes asmeniniame ir bendruomeniniame lygmenyse.
6. Mokytis kelti esminius klausimus: kodėl? (kodėl aš/kiti taip daro, elgiasi, mąsto; kodėl kas nors atsitinka, randasi vieni ar kiti reiškiniai); „ką darau?“ (kokią veiklą/veiklos formą renkuosi) ir „kokia to veiksmo prasmė ir vertė?“ (man ir kitiems, bendruomenei ir visuomenei).
7. Išnagrinėti bei aptarti kritinio mąstymo svarbą organizacijos veiklos tobulinimui ir stiprinimui.
Turinys
1. Kritinio mąstymo ugdymas: teorija ir praktika, būtinos sąlygos ir prielaidos.
2. Kritinis mąstymas – savarankiškas ir nepriklausomas mąstymas (savęs pažinimas ir kritinis įsivertinimas).
3. Kritinio mąstymo ugdymas bendradarbiaujant (aš ir kiti; aš ir grupė, mes – grupė).
4. Kritinis mąstymas organizacijos veiklos tobulinimui ir stiprinimui.
5. Kritinis mąstymas – visuomeniškas mąstymas. Kritinis mąstymas kaip laisvė ir atsakomybė.
6. Praktinė veikla taikant kritinio mąstymo ugdymo schemą, strategijas ir metodus organizacijoje.
Patirties analizė ir aptarimas.
Numatomas rezultatas
Dalyviai gebės modeliuoti kritinio mąstymo ugdymo tikslą, uždavinius, rezultatus, pasirinkti veiklos modelius, planuoti veiklą ir ją įgyvendinti; pasirinkti veiksmingiausius kritinio mąstymo ugdymo metodus ir taikyti neformalaus ugdymo veiklose; taikyti mokymosi bendradarbiaujant strategijas, ugdomojo vertinimo būdus; pasirinkti ir efektyviai taikyti veiklos ir vertinimo ir įsivertinimo strategijas; kurti kūrybai ir naujovėms palankią ugdymo(-si) aplinką; panaudoti vertinimo duomenis planuojant tolesnę veiklą.