Kas yra kritinis mąstymas
Kritinis mąstymas neturi vieno vienintelio apibrėžimo. Jo samprata priklauso nuo mokslo srities ir krypties, mokslinių tradicijų ir mokyklų, istorinio-kultūrinio konteksto. Dėl kritinio mąstymo apibrėžimo ir pagrindinių savybių vis dar diskutuoja psichologai, filosofai ir edukologai, o jo ugdymas išlieka aktualiu klausimu daugelyje šalių.
Šiuolaikinių didaktikų centras kritinį mąstymą apibrėžia kaip:
- Gebėjimą kelti pagrįstus klausimus, tyrinėti ir ieškoti atsakymų į juos;
- Drąsą abejoti „teisingais“ atsakymais, autoritetų primestomis normomis, visuotinai peršama nuomone;
- Drąsą prisipažinti klydus, buvus neteisiam;
- Gebėjimą susilaikyti nuo nepagrįsto vertinimo;
- Dorą, sąžiningą ir nekonformistinį asmens mąstymą;
- Mąstymą sąlygojančių prielaidų persvarstymą mąstymui tobulinti bei veiksmams koreguoti;
- Socialiai atsakingą mąstymą, prisiimant atsakomybę už savo mąstymo pasekmes;
- Kontekstualų, automatiškai neperkeliamą reiškinį;
- Asmens, nepriklausomai nuo jo kilmės, socialinės padėties, kultūros, amžiaus ir išsilavinimo, nuostatas ir gebėjimą mąstyti laisvai ir atsakingai.
Kas nėra kritinis mąstymas:
- Kritikavimas siekiu pašiepti, užgauti, paniekinti;
- Įprastas kasdienių klausimų ar problemų sprendimas;
- Vien tik loginiais, dekontekstualizuotais samprotavimais pagrįstas mąstymas.
1
KRITINIS MĄSTYMAS – TAI NEPRIKLAUSOMAS MĄSTYMAS.
Kritinio mąstymo pamokose kiekvienas asmuo kuria savas idėjas, vertybes, formuojasi jo įsitikinimai. Niekas negali kritiškai mąstyti už tave patį. Kritinis mąstymas – tai darbas, kurį turi atlikti pats. Taigi asmeninė teisė į savitą mąstymą per pamokas – išankstinė kritinio mąstymo sąlyga. Mokiniai turi pajusti laisvę mąstyti patys sau, kelti sau patiems sunkius klausimus. Nepriklausomas mąstymas yra pirma ir, ko gero, svarbiausia kritinio mąstymo ypatybė.
2
INFORMACIJA YRA PRADINIS, O NE GALUTINIS KRITINIO MĄSTYMO TAŠKAS.
Mokiniai turi išmanyti nemažai dalykų, kad pajustų motyvaciją ir sugebėtų patys mąstyti. Kad gebėtume plėtoti sudėtingas mintis, reikia turėti daug žaliavos – faktų, idėjų, kūrinių, teorijų, duomenų, sąvokų. Kritiškai mąstyti gali įvairaus amžiaus mokiniai – nuo pradinukų iki aukštosios mokyklos studentų, – nes visi jie jau turi daug gyvenimo patirties ir gausius ankstesnių žinių šaltinius. Ir kuo daugiau jie išmoksta, tuo išmintingesniais mąstytojais tampa. Kritinis mąstymas – tai darbas, kurį mokinai ir mokytojai, rašytojai ir mokslininkai faktiškai atlieka apdorodami išmoktas žinias. Kritinis mąstymas tradicinį mokymąsi paverčia asmenišku, reikšmingu, naudingu ir nuolatiniu.
3
KRITINIS MĄSTYMAS PRASIDEDA NUO KLAUSIMŲ, NUO PROBLEMŲ, KURIAS REIKIA IŠSPRĘSTI.
Geresnių mokymosi rezultatų mokiniai pasiekia tada, kai jų pačių įgyta patirtis leidžia atpažinti bendrąsias – ekonomikos, socialines, politinės valdžios – problemas ir spręsti jas pasitelkiant klasės bei mokyklos išteklius. Kai mokiniai tiesiogiai įsitraukia į intelektinį darbą formuluodami problemų, su kuriomis susiduria realiame gyvenime, sprendimus, kritinio mąstymo ugdymas tampa kryptinga ir vaisinga, o ne vien paprasta mokomąja veikla.
4
INFORMACIJA YRA PRADINIS, O NE GALUTINIS KRITINIO MĄSTYMO TAŠKAS.
Mokiniai turi išmanyti nemažai dalykų, kad pajustų motyvaciją ir sugebėtų patys mąstyti. Kad gebėtume plėtoti sudėtingas mintis, reikia turėti daug žaliavos – faktų, idėjų, kūrinių, teorijų, duomenų, sąvokų. Kritiškai mąstyti gali įvairaus amžiaus mokiniai – nuo pradinukų iki aukštosios mokyklos studentų, – nes visi jie jau turi daug gyvenimo patirties ir gausius ankstesnių žinių šaltinius. Ir kuo daugiau jie išmoksta, tuo išmintingesniais mąstytojais tampa. Kritinis mąstymas – tai darbas, kurį mokinai ir mokytojai, rašytojai ir mokslininkai faktiškai atlieka apdorodami išmoktas žinias. Kritinis mąstymas tradicinį mokymąsi paverčia asmenišku, reikšmingu, naudingu ir nuolatiniu.
5
KRITINIS MĄSTYMAS YRA SOCIALINIS MĄSTYMAS.
Idėjos, kuriomis dalijamasi su kitais, patikrinamos ir patobulinamos. Skaitydami, diskutuodami, ginčydamiesi, mėgaudamiesi pateiktomis ir suvoktomis idėjomis, įsitraukiame į savo pozicijos gryninimo ir tobulinimo procesą. Be to, kritinio mąstymo mokytojai pasitelkia daugybę mokymo metodų, skatinančių mąstyti dalyvaujant kitiems žmonėms, t. y. grupinį darbą, diskusijas, aptarimus, įvairiausią mokinių rašinių publikavimą. Ir nors iškeliama savarankiško mąstymo svarba, visgi pabrėžiamas socialinis kritinio mąstymo aspektas, nes kritiškai mąstantis žmogus galiausiai dirba visuomenėje ir kartu su kitais žmonėmis sprendžia platesnes, ne vien tik savikūros, užduotis.
9
projektai
4
tarptautiniai kursai
498
seminarai
13047
dalyvių
13
leidinių
5
kritinio mąstymo ugdymo centrai
Tarptautinė kritinio mąstymo ugdymo programa
Programos autoriai – dr. Kurt Meredith, dr. Jeannie Steele (Šiaurinės Ajovos universitetas), dr. Charles Temple (Hobart ir William Smith koledžas) bei Scott Walter (Tarptautinė skaitymo asociacija).
Programa skirta visų ugdymo lygių ir visų dėstomųjų dalykų pedagogams, taip pat profesinio tobulinimo institucijų darbuotojams, švietimo įstaigų vadovams ir administratoriams, kurie ieško būdų plėtoti demokratinio ugdymo idėjas bei procesus mokyklos ir klasės lygmenimis. Dirbant su mokytojų mokytojais, bendrojo ugdymo bei aukštųjų mokyklų mokytojais siekiama pertvarkyti mokymo procesą, įdiegiant mokymo(si) metodus, skatinančius mokinių kritinį mąstymą ir savarankišką mokymą(si), taip pat įtvirtinti profesinio tobulinimo modelius ir metodus.
KMUSR programa tiesiogiai susijusi su ugdymo procesu – ne tik pateikia nuoseklius ir teoriškai pagrįstus mokymo metodus, skatinančius mokinius aktyviai mokytis, kritiškai mąstyti ir dirbti bendradarbiaujant, bet ir apima visą ugdymo proceso organizavimą – nuo planavimo iki vertinimo. Programa paremta vieninga mąstymo ir mokymosi sistema, kuri yra sukurta remiantis švietimo tyrimų medžiaga ir žymių švietėjų (J. Dewey, N. Noddings, L. Vygotsky, C. B. Smith, P. D. Pearson, L. Fielding, L. Rosenblatt, J. L. Vaughan, T. Estes ir kt.) darbais. Filosofinis pagrindas – pragmatizmo ir socialinio konstruktyvizmo idėjos. KMUSR programos metodologinė atrama – moksliškai pagrįsta mokymo ir mokymosi schema, užtikrinanti natūralią turimų žinių, patirties bei kultūros jungtį su nauju mokymo(si) turiniu, jį internalizuojant ir reflektuojant, formuojantis autentišką mokymosi patirtį bei sampratą.
1996-1997 m. Atviros visuomenės institutas (Open Society Institute, dabar – Open Society Foundations) ir Tarptautinė skaitymo asociacija (International Reading Association, dabar – International Literacy Association) inicijavo programą 9 Centrinės Europos, Kaukazo ir Centrinės Azijos šalyse. Iš viso programa buvo įgyvendinama 46 Centrinės bei Rytų Europos, Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos, Lotynų Amerikos šalyse. Nuo 2000 m. programa tapo tarptautine struktūra – Kritinio mąstymo ugdymo skaitant ir rašant tarptautiniu konsorciumu. Tai tarptautinis mokytojų ir medžiagos apie raštingumą ir kritinį mąstymą kūrėjų tinklas. Šiuo metu konsorciumas vienija virš 20 organizacijų iš Europos, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Afrikos, kurias į bendrą veiklą jungia tos pačios vertybės, ugdymo ir tobulėjimo tikslai, siekis plėtoti KMUSR programos idėjas ir advokatauti kritinei minčiai net ir ten, kur ji kol kas nepageidaujama.
Ugdomi mokinių įgūdžiai
- Kritiškai mąstyti – būti smalsiam, abejoti, svarstyti, diskutuoti, užduoti klausimus, ieškoti alternatyvų išsakytoms idėjoms, turėti savo nuomonę ir racionaliai ją ginti, mokėti vertinti ir atidžiai pasverti informaciją bei kūrybiškai ja naudotis.
- Prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi – ne pasyviai perimti mokytojo pateiktas žinias, bet naudotis tyrinėjimo strategija – per skaitymą, rašymą ir diskusijas mokytis patiems.
- Dirbti bendradarbiaujant su kitais – keistis idėjomis su bendraamžiais, atidžiai išklausyti kitus, gerbti kitų nuomonę, pasitikinčiai ir mandagiai kalbėti, mokėti identifikuoti problemą ir, kaip atsakingam grupės nariui, prisidėti prie bendrų sprendimų.
- Tapti žmogumi, besimokančiu visą gyvenimą – nuolat trokšti žinių, įsisavinti tyrinėjimo bei studijavimo strategiją, kuria galima naudotis ir praėjus daug metų po mokyklos baigimo.
Ugdomi mokytojų įgūdžiai
- Kurti klasės aplinką, kuri skatintų atvirą ir atsakingą bendravimą, kurioje vyktų dialogas tarp mokinio ir mokytojo, būtų toleruojama nuomonių įvairovė, mokiniai skatinami aktyviai įsitraukti į mokymo procesą, atsakingai bendrauti su savo bendraamžiais siekiant žinių.
- Naudoti mokymo schemą, kuri skatintų kritinį mąstymą ir savarankišką mokymąsi – remtis modeliu, kuriame mokymas ir mokymasis suskirstyti fazėmis ir kuris įgalina mokytoją sistemingai organizuoti mokymą, nustatyti mokymo tikslus ir uždavinius, planuoti papildomą veiklą, sudominti mokinius tikslingu mokymusi, nustatyti ryšius tarp mokymo programos dalykų.
- Naudoti efektyvių metodų sistemą – per visą mokymo programą remtis įvairiomis kritinį mąstymą skatinančiomis strategijomis, tokiomis kaip skaitymas ir suvokimas, tekstų interpretavimas, mokymasis per rašymą, mokymasis bendradarbiaujant, diskusijos ir debatai.
- Tapti mąstančiais praktikais – toliau mokytis mokyti, vertinti ir stebėti mokymosi procesą, numatyti kliūtis ir kurti naujas strategijas toms kliūtims įveikti.
- Tapti žinių šaltiniais kitiems mokytojams – savo įgūdžius, žinias apie mokymo metodus perteikti kitiems.
Kritinio mąstymo ugdymo programa Lietuvoje
Šiuolaikinių didaktikų centras nuo pat savo įsisteigimo pradžios 1999 m. perėmė iš Atviros Lietuvos fondo programos “Švietimas Lietuvos ateičiai” nuo 1997 m. įgyvendinamo tarptautinio projekto „Kritinio mąstymo ugdymas skaitant ir rašant” (toliau – KMUSR) koordinavimą Lietuvoje.
- Įgyvendinant projektą, Lietuvoje 1997–2000 m. buvo parengti KMUSR lektoriai, kurie vykdė programos sklaidą Lietuvos mokyklose. 1997–2000 projekte dalyvavo 48 mokyklos iš švietimo centrai, per 600 mokytojų iš įvairių šalies mokyklų išklausė KMUSR seminarus.
- 1998–1999 m. Vilniaus universitete ir 1998–2008 m. Vilniaus pedagoginiame universitete skaitytas laivai pasirenkamas kreditinis kursas studentams „Kritinio mąstymo ugdymas įvairių dalykų pamokose“, kurį išklausė per 700 studentų.
- 1999 m. atliktas KMUSR projekto sociologinis tyrimas, kuris atskleidė sėkmingą projekto vyksmą Lietuvoje ir teigiamus pokyčius mokytojų bei mokinių veikloje.
- Siekiant užtikrinti programos kokybę, nuo 2001 m. Lietuvoje pradėtas kritinio mąstymo ugdymo programos mokytojų ir lektorių sertifikavimo procesas, išleisti sertifikavimo standartai. Lietuvoje sertifikuota 30 KMUSR mokytojų, 14 lektorių ir 5 vertintojai.
- 2000 m. Šiuolaikinių didaktikų centras parengė nuolat veikiančią Kritinio mąstymo ugdymo kvalifikacijos tobulinimo programą, kuria siekiama ugdyti pilietiškumą bei diegti demokratijos įgūdžius klasėje, ugdyti mąstančius ir reflektuojančius skaitytojus, plėtoti modernią raštingumo sampratą, rengti pedagogus, gebančius taikyti kritinio mąstymo ugdymo metodus savo pamokose, kurti modernias studijų programas, ugdyti ir telkti mokyklas-metodinius centrus, įgyvendinti tarptautinę pedagogų sertifikavimo programą.
Prasidėjęs kaip tarptautinis projektas, KMUSR išsirutuliojo į nuoseklią, metodiškai įgyvendinamą ir plėtojamą Šiuolaikinių didaktikų centro veiklą.
Kritinio mąstymo ugdymo centrai
Penkios mokyklos tapo kritinio mąstymo ugdymo metodiniais centrais. Dauguma šių mokyklų mokytojų yra išklausę pilną KMUSR seminarų ciklą, yra sertifikuoti programos mokytojai ir lektoriai. Jie taiko kritinio mąstymo ugdymo schemą bei metodus savo pamokose, veda seminarus kitiems mokytojams, veda atviras pamokas.
Kritinio mąstymo ugdymo programos iniciatyvos
Dalyvaudama KMUSR projekto veikloje supratau, kad šio projekto esmė yra ne naujų metodų panaudojimas, nes daugelis jų yra gerai visiems žinomi. Svarbiausia yra sudaryti sąlygas mokiniams kalbėti, išreikšti save, būti išklausytam, išgirstam, patiems suvokti, išmokti. Mano darbo esmė – klausytis, stebėti ir padėti mokiniams mokytis. Aš klasėje jaučiuosi ne nurodinėtoja, ką ir kaip reikia daryti, bet vaikų bendradarbe, kartu su jais pasineriančia į jų mokymąsi. Man pačiai šitaip dirbti daug labiau patinka. Šaunu, kad mokiniai tampa mokytojais ir klasė tampa aktyvia besimokančiųjų bendruomene. Kritinis mąstymas man tapo kaip atspirtis, ko norėčiau išmokyti vaikus ir kaip aš tai galėčiau daryti.
KMUSR projektas yra tai, ko ilgai ir intuityviai ieškojau knygose, pokalbiuose su kolegėmis, metodinėje literatūroje. Tai, ką sužinojau, patvirtino prielaidas ir spėjimus, suteikė galimybė naujau pažvelgti į, atrodo, gerai žinomus dalykus. KMUSR projektas pateikė nuoseklią, išbandytą įvairiose šalyse metodinę medžiagą bei mokymo ir, svarbiausia, mokymosi sistemą, kurią gali taikyti įvairių dalykų mokytojai, dirbdami su skirtingo amžiaus vaikais. Projekto dalyviai turėjo galimybę išbandyti savo darbe projekto pasiūlytą medžiagą, atsirinkti tai, kas kiekvienam tinka. Drąsiai galiu teigti, kad dalyvavimas projekte pakeitė mano darbo stilių. Tai, kas pradžioje buvo nauja – metodai, pamokos schema, požiūris į mokymą, dabar tapo darbo, pamokos būtinybe ir, atrodo, neįsivaizduoji, kad galėtų būti kitaip…
KMUSR programa man tiesiogiai asocijuojasi su pedagogine realybe, gebėjimu klausti – Ar aš esu teisingame kelyje? Ar suteikiu savo studentams galimybę pažvelgti į problemas kitu kampu? KMUSR programa – tai man artimų žmonių bendruomenė, kurioje vienas kitą suprantame iš pusės žodžio.
Man dabar aiškesnė R. Gary „Aušros pažade“ išsakyta mintis apie žmogaus revoliucines pastangas kovoti su biologine, moraline ir intelektine realybe. Programa suformulavo gilų įsitikinimą, kad šios pastangos gali būti vaisingos <...> Programa taip pat padėjo suformuluoti mokymosi sampratą. Mokytis reiškia keistis ir plėsti horizontus, taip pat padėti kitiems tai daryti. Mokymasis yra dalijimasis. Man, intravertiškam žmogui, tai buvo socialumo ir bendrystės pamoka, kurios metu patyriau daug įkvepiančių, laisvų ir profesiškai prasmingų pokalbių. Apmąstant visą programos metu įgytą patirtį, galiu nuoširdžiai pasakyti, kad dalyvavimas joje man yra likimo siųsta dovana.
Kritinis mąstymas man – tai informacijos apsvarstymo procesas, taikomas visose gyvenimo sferose; tai gebėjimas pagrįsti savo mintis, apsvarstyti, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti. Tai analitinis, neautoritarinis argumentavimas, nuolatinis priežastinių klausimų kėlimas, ieškant kuo teisingesnių (geresnių) sprendimų, neakcentuojant ir neperšant vienintelės absoliučios tiesos. Kaip edukologei, man kritinis mąstymas – tai dialogas (su studentais, kolegomis, moksleiviais ir kt.), kuo palankesnių sprendimų ieškojimas, iškylančių problemų sprendimas, įsitikinimų formavimas, savarankiškumo ir atsakingumo ugdymas(is).
Kol netapau KMUSR programos nare, visad galvojau, kad dėl negebėjimo analizuoti, pagrįsti ir vertinti yra kalti patys studentai. Programos dėka supratau, kad buvau neteisi. Mąstyti kritiškai gali bet kokio amžiaus, išsilavinimo, socialinės padėties, kultūros žmogus. Tik kritinis mąstymas nesiranda savaime. Jis yra ugdomas. Taigi, ir studentams reikia padėti atrasti jų gebėjimą mąstyti kritiškai. Didžiulė dovana matyti, kaip atsiperka tavo mokymo giliai mąstyti ir kryptingai dirbti pastangos. Vis dažniau ir dažniau atrandu kritinio mąstymo požymių studentų mintyse, diskusijoje ir rašto darbuose.