23 Gru Duomenimis grįstos rekomendacijos kritinio mąstymo kompetencijos aukštajame moksle ugdymui
Paskelbtos duomenimis grįstos rekomendacijos kritinio mąstymo kompetencijos aukštajame moksle ugdymui. Rekomendacijas parengė MRU mokslininkų grupė: Valdonė Indrašienė, Violeta Jegelevičienė, Odeta Merfeldaitė, Daiva Penkauskienė, Jolanta Pivorienė, Asta Railienė; Justinas Sadauskas, Natalija Valevičienė. Rekomendacijos paremtos mokslinio tyrimo projekto „Kritinis mąstymas aukštajame moksle: studijų ir darbo rinkos perspektyva“ duomenimis.
Atliktas tyrimas leidžia konstatuoti, kad kritinio mąstymo raiška tiek aukštojo mokslo, tiek darbo rinkos kontekste siejama su asmens pastangomis, noru ir galimybėmis kritiškai mąstyti skirtingose situacijose. Kritinis mąstymas atsiskleidžia kaip asmens sąmoningas pasirinkimas ir aktyvios, tikslingos ir organizuotos pastangos taikyti savo žinias, gebėjimus ir veikti konkrečioje situacijoje siekiant pageidaujamo rezultato. Kritiškai mąstantis žmogus turi ne tik gebėti reflektyviai mąstyti, tyrinėti, analizuoti, bet ir rinktis būtent tokį mąstymo būdą.
Kritinis mąstymas yra sudėtingas procesas, kuris prasideda nuo informacijos suvokimo ir baigiasi priimto sprendimo apmąstymu. Ir nors kritinio mąstymo ugdymo poreikis ir siekis aiškiai išreikštas strateginiuose švietimo dokumentuose, tačiau jis nėra tapęs sisteminga ugdymo praktika aukštosiose mokyklose. Tam reikia ir laiko, ir supratimo, ir nusiteikimo. Tik sutarus, kas yra laikoma kritiniu mąstymu, kokie kritinio mąstymo gebėjimai ir dispozicijos yra svarbiausios konkrečios studijų programos kontekste ir pripažinus kritinio mąstymo ugdymą kaip sistemingą procesą, už kurio rezultatus atsakingi visi šio proceso dalyviai, bus pasiektas rezultatas, t. y. bus atlieptas šiuolaikinės darbo rinkos reikalavimas – parengti kritiškai mąstantį aukštos kvalifikacijos specialistą, ir pažangios visuomenės poreikis – ugdyti kritiškai mąstančius, atsakingus ir visuomenei įsipareigojusius piliečius.