Projekto Nr. 118340-CP-1-2004-1-BE-COMENIUS-C21

Projekto trukmė: 2005 m. vasario 3 d. – 2007 m. kovo 11 d.

Projekto rėmėjai:

Europos Komisija
Europos Sąjungos Socrates programos koordinavimo paramos fondas

Projekto vykdytojas: Artevelde aukštoji mokykla (Belgija)

Projekto partneriai:

Šiuolaikinių didaktikų centras (Lietuva)
Vilniaus pedagoginis universitetas (Lietuva)
Maltos universitetas (Malta)
Stavangerio universitetas (Norvegija)
Gävle universitetas (Švedija)
Barselonos Ramon Llull universitetas (Ispanija)

PROJEKTO AKTUALUMAS

Baigęs studijas mokytojas turi būti įgijęs pagrindines kompetencijas, reikalingas pedagoginei veiklai pradėti ir nuolat ją tobulinti savo darbo metu. Šiuo metu nėra parengti nei europiniai, nei projekte dalyvaujančių šalių nacionaliniai standartai pradedantiesiems mokytojams. Tai nemaža kiūtis pedagogų mainams Europoje.

Dabartinė situacija projekte dalyvaujančiose šalyse:
Belgija: pagrindinės mokytojo kompetencijos įvardytos švietimo įstatyme. Mokytojus rengiančios institucijos savarankiškai įvertina, studentų mokymo programos pabaigoje įgytas kompetencijas.
Lietuva: rengiama nauja pedagogų rengimo koncepcija, siekiant įtraukti dabartinės aukštojo mokslo reformos prioritetus.
Malta: atliekama mokytojų standartų analizė, siekiant juos reformuoti.
Norvegija: turi nacionalinį mokomųjų praktikų planą.
Švedija: įgyvendina naują praktikų organizavimo tvarką, numatant praktikanto veiklos praktikos metu vertinimo kriterijus.

Visose projekto partnerių šalyse vienokiu ar kitokiu būdu siekiama optimizuoti praktinį pradedančiųjų mokytojų parengimą, kad jie galėtų priimti būsimus iššūkius pradėję dirbti mokykloje. Visi partneriai pripažįsta, kad vertinimo problema susijusi su aiškaus pradedančiojo mokytojo standarto poreikiu. Pedagoginės praktikos užsienyje įvertinimas ir akademinis pripažinimas yra pagrindinis akstinas susitarti dėl europinio pradedančių mokytojų standarto.

PROJEKTO TIKSLAS

Prisidėti prie mokytojų rengimo kokybės gerinimo Europoje, inicijuojant europinio pradedančiojo mokytojo standarto kūrimą.

PROJEKTO UŽDAVINIAI

• Parengti efektyvią studentų mainų sistemą ir organizuoti pedagoginę praktiką studentams partnerių šalyse.
• Remiantis studentų patirtimi praktikos metu, atlikti veiklos tyrimą.
• Parengti europinius pedagoginių praktikų standartus (apjungiančius tiek Europinę dimensiją, tiek kiekvienos šalies specifiką), kurie padėtų pedagogams įvertinti studentus praktikantus.
• Sukurti lanksčią pradedančiojo mokytojo vertinimo sistemą, kuri derintųsi su besikeičiančia visuomene ir mokytojų rengimo institucijų vaidmeniu visuomenėje.

PROJEKTO TIKSLINĖS GRUPĖS

• Būsimieji pedagogai, besirengiantys mokyti 10–18 m. amžiaus vaikus.
• Dėstytojai.
• Mokytojai-mentoriai.
• Pedagogų rengimo institucijos.
• Švietimo ir pedagogų rengimo institucijų administratoriai.

PROJEKTO VEIKLOS

STUDENTŲ MAINAI

Projekto eigoje 2005–2007 m. vasario–kovo mėnesiais buvo organizuojami studentų mainai 5 savaičių pedagoginei praktikai atlikti projekto partnerių aukštosiose mokyklose Belgijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Maltoje, Ispanijoje, Lietuvoje. Mainų programoje dalyvavo 154 studentai (iš jų 45 Vilniaus pedagoginio universiteto studentai). Studentai atliko pedagoginę praktiką universitetuose bei bendrojo lavinimo mokyklose, kur juos globojo mokytojai-mentoriai. Praktikos metu studentai stebėjo pamokas, savarankiškai jas vedė, vykdė projektus bei užklasinę veiklą.

Pasirinkta praktikos struktūra – 1+3+1 – pirmoji savaitė skirta susipažinimui su priimančia institucija, šalies švietimo sistema, kultūra, tradicijomis, aptarti praktikos vertinimo kriterijus, susitikti su mentoriais. Trys savaitės yra skirtos praktiniam darbui mokykloje (pamokų stebėjimas, rengimasis pamokoms, pamokų, popamokinių veiklų organizavimas). Paskutinioji savaitė – studentų savęs vertinimas, reflektavimas, aptarimas, visos praktikos vertinimas bei įvertinimas. Itin pasitvirtinęs dalykas – kiekvienos praktikos savaitės paskutiniąją dieną organizuoti kontaktinius praktikantų, praktikos organizatorių ir mentorių  susitikimus, skirtus savaitės veiklų aptarimui, kilusių problemų sprendimui.

VEIKLOS TYRIMAS
Praktikos metu studentai, mokytojai-mentoriai, dėstytojai atliko veiklos tyrimą – nuolat stebėjo ir vertino praktikos eigą. Veiklos tyrimo duomenys pasitarnavo kuriant pradedančiojo mokytojo standartą.

Praktika buvo vertinama remiantis profesinių, mokymosi ir socialinių kompetencijų pokyčiu. Vertinimas atliekamas įvairiais būdais, vieni iš pagrindinių: dvipusis dienoraštis, portfolio metodas (aplankas) ir refleksija. Studentai praktikos vertinimui turėjo pateikti parengtą praktikos aplanką, kuriame turėjo galimybę nuosekliai reflektuoti visą praktiką pradedant prisistatymu, pirmųjų įspūdžių apie šalį ir mokyklą pateikimu, baigiant detalia veiklos pamokoje analize, akcentuojant skirtingus jos etapus – pasirengimą, klasės valdymo įgūdžius, mokinių motyvavimą ir vertinimą. Studentų praktikos pabaigoje buvo paprašyta paanalizuoti savo patirtį trimis aspektais: profesiniu (aš – mokytojas), socialiniu (aš – bendruomenės narys) ir besimokančiojo (aš – studentas). Visi programoje dalyvavę studentai pripažino, kad savo gebėjimus patobulino visais šiais aspektais, tačiau mano, kad daugiausia patobulėjo, kaip aš – mokytojas ir aš – studentas.

Studentų praktikos vertinimo kriterijai (EN)

Penkauskienė, D., Railienė, A. (2007). Būsimasis mokytojas – realybė ir siekiamybė. MOST projekto pedagoginės praktikos Lietuvoje apžvalga.

PRADEDANČIOJO MOKYTOJO STANDARTAS

Projekte dalyvaujančių aukštųjų mokyklų dėstytojai atliko lyginamąją studentų praktikantų vertinimo metodų analizę, išbandė tuos metodus studentų praktikos metu. Remdamiesi studentų ir mokytojų-mentorių veiklos tyrimo duomenimis, dėstytojai kūrė pradedančiojo mokytojo standarto modelį. Standarte yra apibrėžtos pagrindinės pradedančiojo mokytojo kompetencijos, būtinos pedagoginei veiklai pradėti, taip pat numatyti kompetencijų vertinimo metodai.
Pradedančiajam mokytojui šis standartas pasitarnaus kaip profesinės kompetencijos tobulinimo vadovas, o dėstytojams ir mokytojams-mentoriams padės vertinti studentų veiklą praktikos metu.

PROJEKTO INTELEKTINIAI PRODUKTAI

De Ganck, J. (Ed). (2007). MOST project  handbook.

Projekto vadovas skirtas studentams ir mentoriams. Jame pristatomas teorinis projekto pagrindas, apimantis mokymosi proceso modeliavimą, mokymo tikslų kėlimą, turinį, formas, veiklas ir metodus. Pateikiami uždaviniai, kuriuos turi įvykdyti mokytojas, klausimai, padedantys jam pasitikrinti save, kaip ugdytoją, bei pamokos modeliai, padedantys mokiniams įgyti ne tik bendrų žinių, bet ir lavinti gebėjimą klausyti, bendrauti bei vertinti savo ir kitų veiklą. Taip pat pateikiamos stebėjimo formos mentoriui, mokiniui ir studentams, dalyvaujantiems projekte ir stebintiems mokytojų darbą. Dalyje „Vertinimas“ pateikiamas projekto vykdymo metu sukurtas „Europinis pradedančiojo mokytojo standartas“, kuriame aptariamos pagrindinės mokytojui būtinos įgyti kompetencijos įvairiuose lygmenyse: grupės, mokyklos bendruomenės ir visuomenės. Taip pat pateikiami projekto veiklų vertinimo dokumentai mentoriams ir studentams ir konkrečios užduotys projekto dalyviams, padedančios stebėti, vertinti ir tobulinti savo, kaip mokytojo kompetencijas.

De Ganck, J., & Baeten, W. (Eds). (2012). Mobility framework and standard for teacher trainees. The theoretical framework. Antwerp-Apeldoorn: Garant.

Europinis pradedančiojo mokytojo standartas apibrėžia kompetencijas, kurias turėtų turėti pradedantis mokytojas. Šios kompetencijos išdėstytos trijose lygiavertėse srityse: a) grupės lygmeniu, b) mokyklos bendruomenės lygmeniu ir c) visuomenės lygmeniu.  Aptariami pradedančiojo mokytojo vadovavimo klasei principai, komunikacijos su mokiniais ypatumai, profesinių kompetencijų būtinybė ir mokytojo, kaip bendruomenės ir visuomenės nario, vaidmuo.

De Ganck,  J., & Baeten, V. (Eds). (2008). Mobility framework and standard for teacher trainees. Educational outcomes. Antwerpen-Apeldoorn: Garant.

Leidinyje apžvelgiamas studentų praktikų įgyvendinimas projekto partnerių šalyse, aptariami metodologiniai pradedančiojo mokytojo standarto aspektai. Rengiant šį standartą buvo remiamasi studentų pedagoginės praktikos tyrimu. Buvo dedamos intensyvios pastangos sukurti sistemą, kuri ateityje palengvintų mokytojų studentų ir mokytojų stažuotojų mobilumą Europoje. Todėl buvo pradėta taikyti bendra kreditų sistema (ECTS) ir akademinis pripažinimas.

Mainų programų organizavimas tarp skirtingų institucijų partnerių yra svarbi paskata plėtoti bendrą supratimą apie įvairių Europos šalių mokyklų sistemų panašumus ir skirtumus ir nustatyti pagrindines kompetencijas, kurias turėtų turėti pradedantis mokytojas, kad galėtų dirbti Europos kontekste.

Atsisiųsti (EN)