Projekto Nr. VP1-2.2-ŠMM-05-K-02-029
Projekto trukmė: 2011 m. rugpjūčio 4 d. – 2013 m. rugpjūčio 4 d.
Projekto rėmėjas: Projektas finansuotas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
Projekto vykdytojas: Kauno rajono švietimo centras
Projekto partneriai:
Šiuolaikinių didaktikų centras
Kauno rajono Domeikavos gimnazija
Klaipėdos Vydūno vidurinė mokykla
Trakų rajono Onuškio vidurinė mokykla,
Ukmergės rajono Siesikų vidurinė mokykla
Vilniaus Gerosios Vilties vidurinė mokykla
PROJEKTO AKTUALUMAS
Sudėtinga ir sparčiai besikeičianti aplinka padidina poreikį problemas spręsti kūrybingai. Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ pagrindinis dėmesys skiriamas švietimui, kuris turi sudaryti visas sąlygas kūrybingai, atsakingai ir atvirai asmenybei formuotis, o 2011-08-24 konferencijoje „Švietimas Lietuvos sėkmei“ išlaisvintas kūrybiškumas įvardintas kaip vienas iš pagrindinių prioritetų.
Tačiau daugelis užsienio ir Lietuvos mokslininkų pažymi, kad šiandienos mokyklos yra orientuotos į nekūrybinį, o reprodukcinį ugdymą. Pati kūrybiškumo samprata Lietuvoje siejama daugiausiai su menine, užklasine veikla. Kūrybiškumo ugdymą riboja vyraujanti suskaičiuojamų pasiekimų vertinimo kultūra. Šiandien mokytojai nėra rengiami ir nėra skatinami dirbti kūrybiškai, jiems dažnai trūksta žinių bei įgūdžių apie universalų kūrybiškumo ugdymą, kritinio mąstymo raiškos strategijas. Nors mokytojai teoriškai ir pripažįsta kūrybiškumo svarbą, tačiau jiems ne visada pavyksta praktiškai jį taikyti ugdymo procese. Jie dažnai jį susieja su gerai žodžiu ir raštu reiškiamomis mintimis. Kitokios kūrybiškumo apraiškos sunkiai atpažįstamos, o jei atpažįstamos – sunkiai telpa į tradicinio vertinimo rėmus. Lietuvoje šiuolaikiškai suvokiamo kūrybiškumo ugdymo kultūra tik kuriasi. Turime nedaug originalių publikacijų bei tyrimų. Pastarieji dažnai ribojami konkrečios tyrimo užduoties, nagrinėjamos tam tikros kūrybiškumo srities ar pasitenkina bendros situacijos konstatavimu.
Plataus, gilaus ir visapusiško tyrimo per kelis ugdymo lygmenis lietuvių kalbos ir literatūros pamokose neturime. Lietuvoje neturime ir išimtinai originalios kūrybiškumo metodikos. Rimtesniu darbu galima būtų laikyti nebent L. V. Sruoginis knygą „Rašyti gali kiekvienas“, skirtą kūrybinio rašymo ugdymui dirbant su vaikais. Žinoma, pavienių užduočių vadovėliuose ar pratybų sąsiuviniuose galima rasti, tačiau tai nėra nuoseklus mokymas.
PROJEKTO TIKSLAS
Šiuo projektu siekiama prisidėti prie sisteminio požiūrio į kūrybiškumo ugdymą mokykloje diegimą, pradedant nuo lietuvių kalbos ir literatūros pamokų. Projekto esmė – skatinti kūrybinio mąstymo ugdymą, kuris leidžia tobulinti mąstymą teigiama kryptimi ir turėtų tapti visuotine siekiamybe.
PROJEKTO UŽDAVINIAI
Atsižvelgiant į lietuvių kalbos kūrybinio mąstymo ugdymo 4, 8 ir 11 klasėse būklės tyrimo rezultatų analizę, sukurti ir išbandyti kūrybiškumo ugdymo metodiką, metodines ir mokomąsias priemones įvairių tipų mokyklose.
PROJEKTO TIKSLINĖS GRUPĖS
Pradinių klasių mokytojai, dėstantys lietuvių kalbą, pagrindinių ir gimnazijos klasių mokytojai-lituanistai, mokyklų administracija.
PROJEKTO INTELEKTINIAI PRODUKTAI
MOKINIŲ KŪRYBIŠKUMO UGDYMO LIETUVIŲ (GIMTOSIOS) KALBOS PAMOKOSE BŪKLĖS TYRIMAI
Rengiant kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo ugdymo gimtosios kalbos pamokose metodiką buvo atliktas kompleksinis situacijos tyrimas, padėjęs išryškinti kūrybiškumo ugdymo trūkumus ir įžvelgti ugdymo tobulinimo galimybes. Penkiose projekte dalyvavusiose mokyklose vykdyti 6 tyrimai:
1. Kūrybinio mąstymo ugdymui palankios aplinkos mokykloje tyrimas (2011)
Tyrimą atliko Rūta Girdzijauskienė, Daiva Penkauskienė, Laima Vincė Sruoginis, Janina Bukantienė Lina Grinytė, Asta Matonytė.
Palankios aplinkos tyrimas yra viena svarbiausiųjų kūrybiškumo ugdymo sudėtinių dalių. Tyrimo ataskaitoje aptariamos su tiriama problema susijusios kūrybiškumui palankios artimosios aplinkos charakteristikos, ypatingą dėmesį skiriant mokyklai, kaip mokytojų ir mokinių kūrybiškumo, kūrybinio mąstymo raiškos ir ugdymo aplinkai. Norint sukurti tinkamą tyrimo instrumentą, iš pradžių išanalizuota panašių atliktų tyrimų užsienyje ir Lietuvoje patirtis. Literatūros analizės rezultatai tapo empirinio tyrimo pagrindu, t. y. padėjo sukurti ir moksliškai pagrįsti kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo ugdymui palankios aplinkos tyrimo metodologiją. Mokytojų ir mokyklų administracijos apklausa atskleidė bendrą kūrybiškumo ugdymo panoramą Lietuvoje, parodė, kiek ir kokių galimybių turi lietuvių kalbos mokytojai. Tyrimas atliktas naudojantis virtualia elektronine aplinka (apklausa raštu). Respondentai – pradinių klasių mokytojai, dėstantys lietuvių kalbą, pagrindinių ir gimnazijos klasių mokytojai – lituanistai, mokyklų administracija (101 respondentas).
2. Gimtosios kalbos ugdymo programų ir mokymo priemonių analizė (2012)
Analizę atliko Rūta Girdzijauskienė, Raimonda Jarienė, Laima Vincė Sruoginis.
Parengus vieningą analizės metodiką, buvo atlikta ugdymo programų ir mokymo priemonių analizė kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo ugdymo aspektu. Atsižvelgiant į teorinės literatūros analizės bei empirinio tyrimo duomenis, išsikeltas tikslas atsakyti į klausimą: ar ir kokiu laipsniu sudaromos prielaidos ugdyti(-s) kūrybiškumą ugdymo programose ir mokymo priemonėse. Ši analizė sudarė prielaidas kryptingiau ir tikslingiau planuoti ir rengti kūrybiškumo ugdymo metodiką. Ji taip pat padėjo mokytojams kritiškai įvertinti turimas priemones, suteikti tam tikrų įžvalgų naujų programų ir mokymo priemonių kūrėjams. Analizuoti pagrindiniai mokomųjų priemonių komplektai – vadovėlis, mokytojo knyga, pratybų sąsiuviniai – naudojami visose projekte dalyvaujančiose mokyklose mokant gimtosios kalbos 4, 8, 11 klasėse. Vertinti naujausi mokymosi priemonių leidimai. Iš viso analizuota 40 pozicijų.
3. Kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo ugdymo gimtosios kalbos pamokose tyrimas (2012)
Tyrimą atliko Rūta Girdzijauskienė, Raimonda Jarienė, Daiva Penkauskienė.
Pamokų stebėjimas – tai vienas projekte taikytų metodų, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip kūrybiškumas ugdomas lietuvių kalbos ir literatūros pamokose 4, 8 ir 11 klasėse. Pamokose stebėta, kaip mokytojai kuria kūrybiškumui palankią mokymosi aplinką, kaip planuoja pamokas ir kaip jas veda, kaip vertina bei reflektuoja savo ir mokinių darbą lietuvių kalbos pamokose, kaip mokiniai įsitraukia į pamokas ir kaip bei kokios mokytojų taikomos mokymo(-si) strategijos labiausiai pasiteisina arba nepasiteisina ugdant mokinių kūrybiškumą bei aktyvų dalyvavimą pamokose. Stebėtos 67 pamokos 34 klasėse.
Kokybinis tyrimas (2012):
4. Mokytojų požiūrio į kūrybiškumo ugdymą gimtosios kalbos pamokose tyrimas
5. Mokinių požiūrio į kūrybiškumo ugdymą gimtosios kalbos pamokose tyrimas
6. Mokinių kūrybinių užduočių analizė
Tyrimus atliko Rūta Girdzijauskienė, Daiva Penkauskienė, Laima Vincė Sruoginis, Janina Bukantienė Lina Grinytė, Asta Matonytė.
Tyrimo metu siekta išsiaiškinti mokytojų ir mokinių požiūrį į kūrybiškumo ugdymo situaciją, sąlygas, prielaidas ir galimybes gimtosios kalbos pamokose. Tyrime dalyvavo 30 mokytojų iš 5 projekte dalyvaujančių mokyklų, dėstančių lietuvių kalbą 4, 8 ir 11 klasėse. Į anketos klausimus atsakė 385 mokiniai, besimokantys 8 ir 11 klasėse, išanalizuota 513 mokinių (besimokančių 4, 8 ir 11 klasėse) raštu atliktų kūrybinių užduočių, kurių analizė leido išsiaiškinti, kaip mokiniai mąsto ir kaip jų mąstymas atsiskleidžia atliekant užduotis, kokie yra panašumai ir skirtumai, kokios bendros tendencijos. Sudarant tyrimų metodikas remtasi šio projekto metu atliktais kūrybiniam mąstymui palankios aplinkos tyrimo, ugdymo programų bei mokymo priemonių analizės, gimtosios kalbos pamokų stebėjimo rezultatais. Šių tyrimų rezultatų analizė tapo vertingu informacijos šaltiniu kūrybiškumo ugdymo metodikos, mokomosios ir metodinės medžiagos kūrėjams.
Visų tyrimų apibendrinimas, išvados ir rekomendacijos (2012)
Parengė Rūta Girdzijauskienė, Daiva Penkauskienė, Laima Vincė Sruoginis.
Penkiose projekte dalyvavusiose mokyklose vykdytų 6 tyrimų rezultatai yra pateikti apibendrinančiose išvadose, jų pagrindu formuluojamos rekomendacijos. Parengtos išvados apie kūrybiškumo ugdymo būklę Lietuvoje buvo pristatytos projekto dalyviams švietimo bendruomenei 2012 m. birželio 18 d. renginio Vilniuje metu.
KŪRYBIŠKUMO UGDYMO METODIKA, METODINĖ IR MOKOMOJI MEDŽIAGA
Janina Bukantienė, Rūta Girdzijauskienė, Raimonda Jarienė, Daiva Penkauskienė, Laima Vincė Sruoginis (2013). Mokinių kūrybiškumo ugdymo lietuvių (gimtosios) kalbos pamokose metodika. Vilnius: Šiuolaikinių didaktikų centras.
Kūrybiškumo ugdymo metodika yra bendra visoms klasėms, apima visas galimas raiškos priemones dirbant tiek pradinėje, tiek pagrindinėje, tiek vidurinėje mokykloje. Tai įrankis sėkmingai taikyti kūrybiškumo ugdymo strategijas bei metodus skaitant, rašant, diskutuojant, pasakojant, improvizuojant per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Savo struktūra bei tikslais metodika atitinka aktyvaus mokymo(-si) tikslus, joje pateikiami kūrybingumą lemiantys veiksniai, analizuojami ir vertinami kūrybos procesai, atskleidžiami požiūrių į kūrybiškumą stereotipai, trukdantys ir mokiniams, ir mokytojams būti įžvalgesniems, lankstesniems, drąsesniems, pateikiama eilė vertingų patarimų.
Janina Bukantienė, Rūta Girdzijauskienė, Raimonda Jarienė, Daiva Penkauskienė, Laima Vincė Sruoginis (2013). Šiuolaikinių didaktikų centras, 2013Mokinių kūrybiškumo ugdymo lietuvių (gimtosios) kalbos pamokose mokomoji medžiaga. Vilnius: Šiuolaikinių didaktikų centras.
Mokomoji medžiaga skirta mokinių kūrybiškumui ugdyti per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Medžiaga parengta taip, kad būtų patogu atsispausdinti vieną ar kelis lapus ir parengti mokomąją medžiagą mokiniams. Mokytojas, turėdamas šią ir metodinę medžiagas, gebės mokiniams paaiškinti, kokiu tikslu atliekamos užduotys ir kokio rezultato tikimasi. Šios priemonės autoriai sąmoningai nepriskiria užduočių konkrečiai klasei ar amžiaus grupei. Daugelį čia aprašomų užduočių galima pritaikyti įvairioms klasėms – jei ne taip tiksliai, kaip aprašyta, tai bent adaptavus kai kuriuos aspektus (pavyzdžiui, pasirenkant skirtingą tekstą ar darbo metodus). Priemonės autoriai į mokinių kūrybiškumo ugdymą žvelgia atsižvelgdami į šiuolaikinės mokyklos uždavinius, todėl stengtasi, kad parinkta medžiaga provokuotų mokinių mąstymą, skatintų motyvaciją, ugdytų kūrybines galias, pabrėžtų nestereotipinio, originalaus mąstymo ir veiklos svarbą.
Kūryba ir kūrybiškumas, 2013 m.
Kūrybiškumą skatinanti aplinka, 2013 m.
Kūrybinio rašymo dirbtuvės, 2013 m.
Skaitymas su numatymu ir pasakojimo kūrimas, 2013 m.
Kūrybinių darbų vertinimas, 2013 m.
PROJEKTO REZULTATAI
Atliktas kūrybiškumo ugdymo būklės tyrimas tapo originalios kūrybiško ugdymo metodikos lietuvių kalbos pamokose pagrindu. Metodika apima įvairias raiškos sritis ir pateikia mokomoąją medžiagą, kuria galima naudotis visuose ugdymo lygmenyse. Ji buvo išbandyta seminarų ir pamokų metu projekte dalyvaujančiose mokyklose, o projekto pabaigoje pristatyta 10-tyje Lietuvos savivaldybių švietimo bendruomenei. Kūrybiškumo ugdymo metodika toliau bus diegiama projekte dalyvavusiose mokyklose. Tikimasi, kad sukurti tyrimo ir metodikos instrumentai galės tapti pavyzdžiu kūrybiškumo ugdymo analizei, diegimui ir plėtojimui kitose ugdymo programose.