Atvira savivalda

Projekto trukmė: 2008 m. sausio 15 d.–2009 m. sausio 15 d.

Projekto rėmėjai:

Europos Komisija

LR Švietimo ir mokslo ministerija

Projekto koordinatorius: Centrum Edukacji Obywatelskiej (Lenkija)

Projekto partneriai:

Šiuolaikinių didaktikų centras

LR Specialiųjų tyrimų tarnyba
Transparency International – Lietuva

Projekto dalyviai

PROJEKTO AKTUALUMAS

Menkas pilietinis aktyvumas
Visuomenės pilietinė galia – tai piliečių sugebėjimas veikti kartu bendros naudos labui. Ši sąvoka apima ir gebėjimą daryti įtaką politinei valdžiai bei ją kontroliuoti, ir gebėjimą patiems – nepriklausomai nuo valdžios – spręsti bendras politines, ekonomines ir vietines problemas. Tyrimai rodo, kad dauguma tiek Lietuvos, tiek Lenkijos gyventojų jaučiasi neturį jokios įtakos visuomenei svarbiems sprendimams. Visuomenėje vyrauja baimė nukentėti dėl dalyvavimo pilietinėse veiklose. Savivaldybės institucijos nėra aktyvios burdamos gyventojus aktualioms bendruomenės problemoms spręsti.

Trūksta dalijimosi gerąja patirtimi
Daugelyje savivaldybių susibūrusios aktyvios bendruomenės, sėkmingai veikiančios viešosios politikos srityje ir galinčios pasidalinti savo pasiekimais. Šis projektas siekia suburti aktyvias savivaldybes ir pristatyti efektyvaus bendradarbiavimo su piliečiais pavyzdžius, pasidalyti veiklos skaidrumo, atskaitomybės, antikorupcijos srityje patirtimi.

Trūksta pasitikėjimo ir bendradarbiavimo tarp valstybinių institucijų ir kitų visuomenės grupių (mokyklų, darbdavių, nevyriausybinių institucijų, visuomenės informavimo priemonių)
Efektyvus bendravimas tarp vietinės valdžios, jos institucijų ir vietos bendruomenės yra sudėtinga problema ir norint ją išspręsti reikia rasti tinkamus bendravimo ir bendradarbiavimo būdus, stiprinti valdžios ir žmonių abipusį pasitikėjimą. Šį pasitikėjimą dažnai griauna tiek valdininkų, tiek gyventojų noras apginti ne viešuosius, o asmeninius interesus. Tačiau nepaisant to, vietinės valdžios pareiga – visus savo veiksmus derinti su bendruomenės interesais. Jaunimo ir valdžios santykiai yra svarbi aktyvumo ir pilietiškumo ugdymosi sąlyga, nes nuo jaunimo ir valdžios institucijų besiformuojančio tarpusavio ryšių priklauso pilietinės visuomenės stiprėjimas arba silpnėjimas. Valdžia turi tinkamai atstovauti visų visuomenės grupių interesus (ypač tokių dažnai socialine ir politine prasme pažeidžiamų grupių, kaip vaikai ir jaunimas). Kita vertus, vaikai ir jaunimas turi mokytis tinkamai išreikšti savo interesus, mokytis daryti įtaką valdžios priimamiems sprendimams.

Tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje visuomenė menkai suvokia valstybės institucijų veiklos principus ir negali laisvai prieiti prie viešosios informacijos
Informacija apie vietos valdžios veiklą teoriškai yra laisvai prieinama visuomenei, tačiau neretai ją gauti sunku dėl neteisėto valdininkų pasipriešinimo, o ir pati informacija dažnai yra parengta eiliniam piliečiui sunkiai suprantama forma ir kalba. Moksleiviai yra būsimieji valstybinių institucijų klientai, todėl labai svarbu jau mokykloje juos išmokyti ieškoti informacijos, ją analizuoti ir tikslingai panaudoti.
Mokykloje yra formuojamos mokinių vertybės, kurios vėliau įtakos jų, kaip visuomenės narių, sprendimus. Mokykloje jaunuoliai susipažįsta su pagrindinėmis vietos valdžios ir visos valstybės aparato veiklos principais, sužino apie viešosios administracijos funkcijas, jos teises ir pareigas. Be finansinių įsipareigojimų, vietinė valdžia ir administracija turėtų dalyvauti ir pilietinio ugdymo procese: vietinė valdžia, siekdama socialinio ir ekonominio savo savivaldybės vystymo, užsitarnaudama vietos gyventojų pasitikėjimą, ugdydama reiklumą vietos administracijai ir pagarbą etinėms nuostatoms, prisidėtų prie jaunimo parengimo suaugusiųjų gyvenimui, taip pat visuomeniniam gyvenimui ir darbui savo bendruomenės labui.

Šiandienos visuomenėje vyrauja beviltiškumo jausmas kovoje su korupcija ir panašiomis problemomis
Didžioji dalis jaunų žmonių tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje galvoja, kad korupcija yra visuotinis reiškinys ir kovoti su ja nėra prasmės. Manoma, kad vietos valdžios institucijų sprendimai priimamai tenkinant ne viešuosius, bet atskirų grupių ar privačių asmenų interesus. Svarbu jaunimą įtinkinti, kad korupcija nėra visos vietos valdžios ir jos institucijų, o atskirų asmenų problema ir kad vadovams svarbu, kad jų darbuotojai savo veikloje laikytųsi etikos principų. Taip pat svarbu ugdyti jaunimo sugebėjimą prieiti prie viešosios informacijos, ir diegti visuomeninio gyvenimo etikos normas Lenkijoje ir Lietuvoje. Tokiu būdu jauni žmonės bus pasiruošę veiksmingai ir sąžiningai dalyvauti savo bendruomenės visuomeniniame gyvenime ir užkirsti kelią bent kokiems korupcijos požymiams.

Pilietinio ugdymo centras Lenkijoje ir Šiuolaikinių didaktikų centras Lietuvoje yra sukaupę patirties vykdant jaunimo pilietinio ir antikorupcinio ugdymo projektus. Abi organizacijos yra parengusios antikorupcinio ugdymo programas ir papildomą medžiagą bendrojo lavinimo mokykloms. Vykdydamos bendrą projektą ir organizuodamos pažintinius vizitus, šios organizacijos turi galimybę pasidalyti patirtimi, suteikti projekto dalyviams daugiau žinių apie pilietiškumą, padėti jaunuoliams pasirengti dalyvauti ne tik savo šalies bet ir Europos visuomeniniame gyvenime.

PROJEKTO TĘSTINUMAS
Projektas „Atvira savivalda” – tai tąsa 2006 m. įgyvendinto tarptautinio projekto „Jaunimas už skaidrumą“. Šį Europos Komisijos remtą projektą 2006 m. vykdė Pilietinio ugdymo centras (Lenkija) ir VšĮ Šiuolaikinių didaktikų centras (Lietuva). Projektu siekta ugdyti jaunimo pilietiškumą ir tikėjimą skaidrios politikos įgyvendinimu viešosiose institucijose, prisidėti prie savivaldos lygmenyje formuojamų viešųjų institucijų veiklos principų, pagrįstų atsakomybe prieš vietos bendruomenę, taikant edukacines priemones parengti jaunimą naudotis viešųjų institucijų veiklos kontrolės mechanizmais, užtikrinti socialinės kontrolės mechanizmų sklaidą bendruomenėje, siekiant korupcijos prevencijos ir skaidrios viešųjų institucijų veiklos.

Lietuvoje projektas buvo įgyvendinamas Anykščių, Elektrėnų ir Mažeikių savivaldybėse. Jose suburta po vieną vietos lyderių grupę, kurią sudarė mokytojai, vyresniųjų klasių mokiniai bei savivaldybės tarnautojai.

Šiuo projektu siekiama pasidalyti gerąja patirtimi ir vykdyti sklaidą įtraukiant naujas savivaldybes. Ankstesniojo projekto dalyviai tapo konsultantais ir ekspertais naujai įsijungusiems. Projektu siekiama atvirai ir aiškiai aptarti, nagrinėti kiekvienai savivaldybei, jos gyventojams aktualias problemas, įtraukiant įvairius socialinius partnerius ir grupes. Aktyviais projekto dalyviais tapo jungtinės komandos, sudarytos iš savivaldybių administracijos darbuotojų, visuomeninių organizacijų atstovų, mokytojų ir moksleivių.

PROJEKTO TIKSLAI

• Ugdyti vietos bendruomenių sąmoningumą, skatinant aktyviai dalyvauti pilietinės visuomenės kūrimo procesuose.
• Siekti korupcijos prevencijos ir skaidrios valstybinių institucijų veiklos.
• Ugdyti jaunimo pilietiškumą ir tikėjimą skaidrios politikos įgyvendinimu valstybinėse institucijose.

PROJEKTO UŽDAVINIAI

1. Parengti ir įgyvendinti savivaldybių antikorupcinio ugdymo programas.
2. Suburti antikorupcinio ugdymo lyderių tinklą.
3. Skleisti antikorupcinio ugdymo patirtį nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

PROJEKTO DALYVIAI

Tiesioginės tikslinės grupės:

Lietuvoje projektas įgyvendintas Alytaus miesto, Kauno rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos miesto, Pasvalio rajono, Šilutės rajono, Telšių rajono savivaldybėse.
Iš viso projekte dalyvavo 122 mokiniai, 56 mokytojai, 2 socialiniai pedagogai, 18 savivaldybės tarnautojų.

Projekte dalyvavo 24 bendrojo lavinimo mokyklos:
Alytaus Putinų vidurinė mokykla
Kauno r. Neveronių vidurinė mokykla
Kelmės ,,Aukuro“ vidurinė mokykla
Kelmės Gailių pagrindinė mokykla
Kelmės r. Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio vidurinė mokykla
Kelmės „Kražantės“ pagrindinė mokykla
Kelmės r. Lykšilio pagrindinė mokykla
Klaipėdos Baltijos vidurinė mokykla
Klaipėdos Vydūno vidurinė mokykla
Klaipėdos Sendvario pagrindinė mokykla
Klaipėdos Vitės pagrindinė mokykla
Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazija
Pasvalio Lėvens pagrindinė mokykla
Pasvalio Svalios pagrindinė mokykla
Pasvalio Petro Vileišio gimnazija
Pasvalio r. Vaškų vidurinė mokykla
Pasvalio r. Ustukių pagrindinė mokykla
Šilutės pirmoji gimnazija
Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio vidurinė mokykla
Šilutės r. Kintų vidurinė mokykla
Šilutės r. Švėkšnos „Saulės“ vidurinė mokykla
Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazija
Telšių ,,Atžalyno“ vidurinė mokykla
Telšių r. Nevarėnų vidurinė mokykla

PROJEKTO VEIKLOS

1. Komandų formavimas.
Projekte dalyvavusiose savivaldybėse buvo suburtos vietos lyderių grupės, kurias sudarė mokytojai, mokiniai bei savivaldybės tarnautojai.
2. Seminarai ir praktiniai užsiėmimai moksleiviams, mokytojams bei savivaldybių tarnautojams.
Savivaldybių komandos išklausė seminarus „Antikorupcinio švietimo samprata“, „Strateginis planavimas”, „Veiklos bendruomenėje strategijos ir būdai“, „Antikorupcinio ugdymo integravimas į pamokinę veiklą“, „Antikorupcinis ugdymas popamokinėje veikloje“. Jų metu vietos komandos analizavo aktualias valstybinių institucijų veiklos skaidrumo problemas savo savivaldybėse, numatė temas jaunimo projektų, kurie padėtų spręsti išryškintas problemas.

3. Atviros pamokos mokiniams.
Mokytojai, dalyvavę mokymuose apie antikorupcinio ugdymo integravimą pamokinėje veikloje, parengė pamokų planus ir vedė integruotas gamtos pažinimo, tikybos, dorinio ugdymo, etikos, istorijos pamokas.

4. Moksleivių vizitai į viešąsias institucijas.
Mokiniai lankėsi savo rajonų savivaldybėse, seniūnijose, darbo biržoje, globos namuose, policijoje, bendravo su šių įstaigų darbuotojais, rinko informaciją savo projektams. Tai padėjo jiems geriau suvokti valstybinių institucijų veiklos principus, jų atsakomybę ir įsipareigojimus visuomenei.

5. Bendruomenės susitikimai.
Mokiniai dalyvavo susitikimuose su LR Specialiųjų tyrimų tarnybos specialistais, savivaldybių ir seniūnijų administracijos darbuotojais, LR Seimo nariais, kandidatais į LR Seimą ir turėjo galimybę betarpiškai diskutuoti rūpimais klausimais.

6. Jaunimo projektai.
Įgyvendindami projektus, mokiniai atvirai nagrinėjo kiekvienai savivaldybei, jos gyventojams aktualias problemas, įtraukdami įvairius socialinius partnerius ir grupes. Jaunimas rinkosi gamtosaugos, mokinių ir savivaldybės, mokinių ir policijos bendradarbiavimo, savivaldybės, seniūnijos veiklos efektyvumo, jaunimo sveikatos, jaunimo laisvalaikio organizavimo temas. Mokiniai atliko bendruomenės nuomonės tyrimus pasirinkta tema, gamino ir platino informacinius lankstinukus, organizavo projektų pristatymus.

7. Akcijos, renginiai
Viso projekto metu mokyklose vyko įvairūs renginiai: piešinių ir plakatų antikorupcijos tema konkursai, konstitucijos dienos paminėjimai, antikorupcijos savaitės, atviros savivaldos dienos. Kiekvienoje savivaldybėje buvo surengtos baigiamosios projekto konferencijos, kurių metu projekto rezultatai buvo pristatyti vietos bendruomenėms.

8. Antikorupcinio ugdymo programų parengimas
Projekte dalyvavusios komandos parengė savivaldybių antikorupcinio ugdymo programas, kuriose numatė antikorupcinio švietimo tikslus ir uždavinius, korupcijos prevencijos priemones, bendruomenės dalyvavimą, įgyvendinant šias programas.

PROJEKTO INTELEKTINIAI PRODUKTAI

PROJEKTO REZULTATAI

• Sėkmingai vykdyta antikorupcinio ugdymo idėjų sklaida – 2006 m. projekte dalyvavo trys savivaldybės, 2008 m. suburtos septynių savivaldybių komandos.
• Šis projektas subūrė aktyvias savivaldybes ir paskatino vietos bendruomenes veikti išvien, siekiant vietos valdžios skaidrumo ir atskaitomybės, dalytis efektyvaus valdžios institucijų ir piliečių bendradarbiavimo patirtimi.
• Supažindinimas su valstybinių institucijų veikla ir gebėjimo naudotis socialinės kontrolės mechanizmais ugdymas padės jaunuoliams pasiruošti aktyviam visuomeniniam gyvenimui.
• Projekto metu mokiniai sukaupė naujos patirties, įgijo bendradarbiavimo, projektų organizavimo, valdymo ir vertinimo įgūdžių.
• Jaunų žmonių įtraukimas į visuomeninio gyvenimo skaidrumo veiklą padės įveikti pilietinį pasyvumą ir abejingumą. Jaunuoliai turėjo progą įsitikinti, kad jie gali pakeisti situaciją aktyviai dalyvaudami visuomeniniame gyvenime ir priimdami savarankiškus sprendimus.
• Tikimasi, kad išaugs ne tik projekte dalyvavusių jaunų žmonių, bet ir vietos bendruomenės sąmoningumas. Žmonės greičiau pastebės problemas ir bus labiau suinteresuoti jas spręsti.
• Tikimasi, kad projekto metu susibūrusios iniciatyvinės grupės tęs savo veiklą, skleis gerąją patirtį ir bus antikorupcinio švietimo lyderiai regione.
• Tikimasi, kad vietos valdžia bus suinteresuota diegti projekto metu sukurtus metodus savo veikloje ir plėtos bendradarbiavimą su bendruomenės institucijomis.
• Projekto metu parengti veiklos modeliai ir metodai, kaip parengti jaunimą naudotis viešųjų institucijų veiklos kontrolės mechanizmais, galės būti taikomi kitose Lenkijos ir Lietuvos savivaldybėse.