Nordic+ „Auksiniai“ senjorų mokymosi pavyzdžiai

Projekto trukmė: 2008–2010 m.

Projekto rėmėjas: Šiaurės ministrų taryba, Nordplus programa

Projekto koordinatorius:Pirkanmaa Westcome suaugusiųjų švietimo centras (Suomija)

Projekto partneriai:

Šiuolaikinių didaktikų centras (Lietuva)
Liaudies universitetas, Suaugusiųjų švietimo asociacija (Norvegija)
Norvegijos nuotolinio ir lankstaus mokymo asociacija (Norvegija)
Westfjord tęstinio mokymosi centras (Islandija)

Projekto komanda

PROJEKTO AKTUALUMAS

UNESCO penktosios pasaulinės suaugusiųjų švietimo konferencijos pareiškime skelbiama: „Šiuo metu pasaulyje yra daugiau pagyvenusių žmonių, lyginant su visa populiacija, nei kada nors anksčiau, ir šis santykis nuolat auga. Vyresnio amžiaus žmonės gali žymiai prisidėti prie socialinės plėtros. Dėl to svarbu, kad jiems būtų sudarytos lygios galimybės mokytis jiems tinkamais būdais. Mes turime įvertinti jų įgūdžius, sugebėjimus ir mokėti jais pasinaudoti“.
Mokymosi visą gyvenimą tema aktuali tiek darbingo, tiek pensinio amžiaus gyventojams. Naujų technologijų įgyvendinimas reikalauja nuolat tobulinti įgūdžius, siekiant išlaikyti profesinę kvalifikaciją. Reikia naujų mokymo ir mokymosi metodų bei naujų technologijų, kurios būtų tinkamos senjorų tobulinimuisi.

 

Šiuo metu viena iš didžiausių suaugusiųjų švietimo problemų yra vyresnio amžiaus žmonių mokymas. Tradiciniai mokymo metodai ne visada tinkami senjorams. Todėl yra svarbu tinkamai parinkti mokymo metodus ir turinį. Vis dar per daug skiriama dėmesio teorinėms žinioms, nuvertinant socialinius įgūdžius. Akcentuojant šiuos įgūdžius būtų įvertinta patirties reikšmė, ir tai būtų svarbu vyresnio amžiaus darbuotojams bei jų mokymosi motyvacijai. Didesnis dėmesys turi būti kreipiamas į praktinį mokymąsi ir mokomosios medžiagos rengimą, taip pat svarbu paįvairinti mokymo kursų turinį. Senjorai dažnai nesugeba įvaldyti šiuolaikinių mokymo metodų. Vyresnio amžiaus žmonių mokymasis priklauso nuo mokymo organizavimo: senjorams tinkamų mokymo strategijų, sąlygų, būdų ir tempo. Be to, mokymasis turi būti organizuojamas atsižvelgiant į mokymosi įgūdžius ir sąlygas.

 

Projekto tikslas – sukaupti turimas žinias apie mokymo metodus ir turinį, kurie galėtų būti taikomi sėkmingam senjorų mokymuisi ir bent iš dalies rasti atsakymus į šiuos klausimus: Kaip yra atsižvelgiama į vyresnio amžiaus žmonių poreikius, planuojant mokymo turinį, parenkant mokymo metodus ir organizuojant mokymą? Kaip šiandienines mokymosi galimybes pritaikyti vyresnio amžiaus žmonių poreikiams? Kaip įsitikinti, ar pagyvenę žmonės turi galimybę dalyvauti mokymuose ir gauti iš jo naudos? Kaip įtraukti nesimokančius? Kaip įgyvendinti nuolatinio mokymosi idėją praktikoje?

 

Apie senstančių žmonių ugdymo metodus yra svarstyta gana plačiu mastu daugelyje šalių. Šio projekto partneriai siekia plačiau pažvelgti į problemą, apibendrinant Šiaurės ir Baltijos šalių patirtį. Siekiama surinkti skirtingus senjorų ugdymo metodus, juos palyginti, išanalizuoti privalumus ir trūkumus, o informaciją apie sėkmingiausius iš jų skleisti įvairiose suinteresuotose organizacijose savo bei kitose šalyse.

PROJEKTO TIKSLAS

Projektu siekiama prisidėti prie suaugusiųjų švietimo kokybės gerinimo. Projekto tikslas – išanalizuoti sėkmingą vyresniojo amžiaus žmonių mokymo praktiką projekto partnerių šalyse ir skleisti šią informaciją suaugusiųjų švietimo organizacijose, valdžios institucijose, bei naudoti profesinėje veikloje.

PROJEKTO UŽDAVINIAI
  1. Surinkti informaciją apie vyresniojo amžiaus žmonių tęstino mokymosi gerąją patirtį partnerių šalyse.
  2. Parengti gerosios patirties vadovą.
  3. Paskleisti surinktą informaciją suaugusiųjų švietimo organizacijoms, kitoms suinteresuotoms institucijoms.
PROJEKTO TIKSLINĖS GRUPĖS
  • Vyresniojo amžiaus žmonės (virš 55 metų).
  • Vyresniojo amžiaus žmonių mokytojai.
  • Organizacijos, vienijančios vyresniojo amžiaus žmones.
PROJEKTO VEIKLOS

Projekto partneriai rinko informaciją apie vyresnio amžiaus žmonių ugdymo politiką, jų šalyse veikiančias suaugusiųjų švietimo organizacijas. Taip pat buvo atliktas tyrimas apie senjorų (virš 55 metų) mokymąsi partnerių šalyse, apie mokymo metodus ir turinį, laiduojančius sėkmingą mokymąsi vyresniame amžiuje – buvo renkama informacija apie senjorų dalyvavimą mokymuose, mokymosi poreikius ir interesus, mokymosi motyvus, mokymusi kylančias kliūtis, mokymosi būdus, laisvalaikio pomėgius, mokymų pobūdį ir turinį, mokymo metodus, jų teigiamus ir neigiamus aspektus, apie tai, kokiems mokymosi metodams senjorai teikia pirmenybę ir kt.

Remiantis tyrimo rezultatais, parengtos rekomendacijos vyresnio amžiaus žmonių ugdymui – kokie yra tinkamiausi metodai, mokymų turinys, kaip pašalinti kliūtis mokymuisi, ir motyvavimo tobulinimuisi bei visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi būdai.

Kiekviena partnerių organizacija parengė pilotinį vyresni amžiaus žmonių mokymo kursą: „Word programos pagrindai senjorams” (Norvegija), „Kartų palikimas“ (Islandija), „Susipažinimas su interneto galimybėmis“ (Suomija), „Skaitykime ir dalykimės skaitymo džiaugsmu“ (Lietuva).

Surinkta medžiaga yra apibendrinta ir išleista kaip metodinė priemonė suaugusiųjų švietimo organizatoriams ir vykdytojams.

PROJEKTO INTELEKTINIAI PRODUKTAI
Tyrimas „Pagyvenusių žmonių motyvavimas dalyvauti tęstiniame mokymesi“ (2009)

 

Buvo atliktas tyrimas apie senjorų (virš 55 metų) mokymąsi partnerių šalyse, apie mokymo metodus ir turinį, laiduojančius sėkmingą mokymąsi vyresniame amžiuje – buvo renkama informacija apie senjorų dalyvavimą mokymuose, mokymosi poreikius ir interesus, mokymosi motyvus, mokymusi kylančias kliūtis, mokymosi būdus, laisvalaikio pomėgius, mokymų pobūdį ir turinį, mokymo metodus, jų teigiamus ir neigiamus aspektus, apie tai, kokiems mokymosi metodams senjorai teikia pirmenybę ir kt. Kiekvienoje šalyje apklausta 45–55 senjorai iš įvairių tikslinių grupių – dirbančių ir nedirbančių, aktyviai besimokančių ir tų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesimoko.

Lietuvoje kiekybinis tyrimas buvo atliktas Trakų, Lazdijų, Pakruojo, Rietavo, Tauragės rajuose. Į anketos klausimus atsakė 45 respondentai. Taip pat buvo vykdomas interviu dejose fokus grupėse – aktyviai ir pasyviai besimokančiųjų senjorų. Iš viso fokus grupėse dalyvavo 15 senjorų iš Vilniaus miesto ir Trakų rajono.

Tyrimas atskleidė, kad vyresnio amžiaus žmonės projekto partnerių šalyse domisi suaugusiųjų švietimu ir ketina mokytis, kad galėtų lygiavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Sėkminga ateitis priklauso nuo fizinės ir psichinės sveikatos, gebėjimo naudotis naujomis technologijomis. Labai svarbus motyvas dalyvauti mokymuose – galimybė susitikti su kitais, besidominčiais tais pačiais dalykais. Mokydamiesi žmonės jaučiasi sveikesni, aktyvūs piliečiai, prisidedantys prie šalies ekonomikos augimo. Žmonės su įvairiapusiškais gebėjimais yra didelis indėlis į darbo rinką. Deja, kai kurie vyresnio amžiaus žmonės net ir norėdami bei galėdami dirbti yra priversti išeiti į pensiją. Nors dažnai darbdaviai renkasi jaunus žmones, tačiau tai nereiškia, kad jie dirbs geriau nei vyresni. Jaunimas neturi sukaupęs patirties ir išminties, kuri dažnai praverčia profesiniame gyvenime. Šių dienų iššūkis – perduoti jaunajai kartai tai, ką sukaupė vyresnieji.

Lietuvos kiekybinio tyrimo rezultatai 

Lietuvos focus grupių apklausos rezultatai

Visų šalių tyrimo rezultatai pateikti metodiniame leidinyje

nordic, senjorų mokymas, Suomija, pavyzdziai, Islandija, Lietuva, Norvegija
NORDIC+ Auksiniai senjorų mokymo(-si) pavyzdžiai. Senjorų mokymasis Suomijoje, Islandijoje, Lietuvoje ir Norvegijoje (2010)

 

Šiame leidinyje apžvelgiami projekto rezultatai, siekiant gerinti vyresnio amžiaus žmonių švietimo kokybę. Dokumente lyginama Suomijos, Islandijos, Lietuvos ir Norvegijos senjorų švietimo politika, pabrėžiant, kad mokymasis visą gyvenimą yra esminis įrankis mažinant socialinę atskirtį. Pristatomi 2009 m. atlikto tyrimo „Pagyvenusių žmonių motyvavimas dalyvauti tęstiniame mokymesi“ duomenys, kuriais remiantis autoriai akcentuoja, kad tradiciniai mokymo būdai senjorams dažnai netinka, todėl būtina orientuotis į praktinį mokymą, socialinių įgūdžių ugdymą bei asmeninę patirtį. Leidinio pabaigoje pateikiamos konkrečios rekomendacijos ir gerosios praktikos pavyzdžiai, pavyzdžiui, kompiuterinio raštingumo ar skaitymo skatinimo užsiėmimai, pritaikyti vyresniajai kartai. Ši medžiaga skirta suaugusiųjų švietėjams, norintiems pritaikyti Šiaurės ir Baltijos šalių patirtį savo veikloje.

Atsisiųsti LT, EN

PROJEKTO REZULTATAI
  • Įgyvendinant projektą ieškota naujų mokymo metodų, kurie skatintų senjorų žinių ir įgūdžių tobulinimą ir būdų skatinti mokymosi motyvaciją.
  • Projektas suvienijo įvairias suaugusiųjų švietimo srityje veikiančias organizacijas bendram darbui.
  • Projekto metu atliktas kokybinis sociologinis tyrimas apie vyresnio amžiaus žmonių mokymąsi.
  • Parengtos vyresnio amžiaus žmonių ugdymo rekomendacijos, pateikiant gerosios patirties pavyzdžius.
  • Projekto medžiaga išplatinta kitoms organizacijoms ir įstaigoms, veikiančioms suaugusiųjų švietimo srityje; jos turi galimybę susipažinti su projekto rezultatais ir naudoti juos savo veikloje.

Siekiant užtikrinti kokybišką svetainės veikimą, naudojami slapukai (cookies). Tęsdami naršymą, jūs sutinkate su jų įrašymų jūsų įrenginyje. Daugiau »

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close