Viešoji įstaiga „Šiuolaikinių didaktikų centras“ įsteigta 1999 m. gruodžio 3 d. Atviros Lietuvos fondo ir Vilniaus pedagoginio universiteto iniciatyva.
Nuo 2011 m. vienintele įstaigos dalininke yra Daiva Penkauskienė.
Veiklos misija, tikslai, uždaviniai
Šiuolaikinių didaktikų centro misija – inicijuoti ir įgyvendinti strateginius švietimo kaitos projektus bei programas, prisidėsiančius prie šalies švietimo kokybės gerinimo, nuolat stebint, tiriant ir nagrinėjant bendrą švietimo padėtį, atsižvelgiant į Lietuvos ugdymo institucijų bei suaugusiųjų besimokančiųjų poreikius bei galimybes.
Tikslai:
- Ugdyti švietėjų norą ir gebėjimą nuolat tobulinti savo profesinę veiklą ir aktyviai dalyvauti Lietuvos švietimo kaitoje.
- Prisidėti prie Visą gyvenimą trunkančio mokymosi memorandumo nuostatų įgyvendinimo dirbant su įvairiomis suaugusiųjų grupėmis.
- Prisidėti prie Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo teikiant konsultacinę ir ekspertinę pagalbą partnerėms šalims, šviečiant ir informuojant visuomenę apie plėtros ir darnaus vystymosi procesus.
Uždaviniai:
- Inicijuoti ir įgyvendinti inovatyvius švietimo projektus.
- Vykdyti pedagogų ir kitų suaugusiųjų grupių profesinį tobulinimą.
- Konsultuoti pedagogus, mokyklas, savivaldybių, valstybines, nevyriausybines, verslo organizacijas švietimo klausimais Lietuvoje ir kitose šalyse.
- Teikti ekspertines paslaugas atliekant tyrimus, rengiant strateginius švietimo dokumentus ir modelius, dalyvaujant ekspertinėse grupėse.
- Vykdyti gerosios patirties sklaidą dalyvaujant ir organizuojant nacionalines bei tarptautines konferencijas, seminarus, diskusijas, pažintinius vizitus, rengiant ir skelbiant metodinius mokomuosius leidinius.
ĮGYVENDINTOS VEIKLOS
PROJEKTAI
CRITHINKEDU – Kritinis mąstymas Europos aukštojo mokslo studijų tobulinimui
Nr. 2016-1-PT01-KA203-022808
Trukmė – 2016 m. rugsėjo 1 d.–2019 m. rugpjūčio 31 d.
Bendrai finansuojama ES programos „Erasmus+“
Kordinatorius – Tras-Os-Montes e Alto Douro universitetas (Portugalija)
Partneriai: Šiuolaikinių didaktikų centras, Santjago de Compostela universitetas (Ispanija), Degli Studi Roma Tre universitetas (Italija), Vakarų Makedonijos universitetas (Graikija), Thessaly edukacinių technologijų institutas (Graikija), Universiteto koledžas Dubline (Airija), Katalikiškais Liuveno universitetas (Belgija), Universiteto koledžas Liuvene (Belgija), Ekonomikos universitetas Prahoje (Čekijos Respublika), Ekonomikos studijų akademija Bukarešte (Rumunija)
Projekto tikslas – mažinti atotrūkį tarp aukštojo mokslo, visuomenės ir įvairių jos sektorių poreikių, parengiant rekomendacijas apie kritinio mąstymo įgūdžių ugdymą Europos aukštojo mokslo ir studijų institucijose, kad jie kuo tiksliausiai atlieptų šiuolaikinės visuomenės poreikius.
- 2016–2017 m. atliktas kokybinis verslo, viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus atstovų nuomonių tyrimas apie kritinio mąstymo įgūdžių poreikį konkrečiose institucijose, darbuotojų gebėjimus mąstyti kritiškai ir priimti kritinius sprendimus, siūlymus aukštosioms mokykloms, kaip tobulinti studijų programas, įžvalgas, kaip įmonės ir organizacijos galėtų prisidėti prie kritinio mąstymo įgūdžių tobulinimo ir tikslingo taikymo praktikoje. Remiantis tyrimo rezultatais yra rengiamas kritinio mąstymo įgūdžių ir nuostatų, reikalingų įvairiose profesinėse srityse, sąvadas, adresuotas aukštosioms mokykloms ir darbdaviams.
- 2017 m. balandžio 20–21 d. vyko antrasis partnerių susitikimas Ekonomikos universitete Prahoje (Čekijos Respublika).
- 2017 m. sausio 26 d. Šiuolaikinių didaktikų centras kartu su Lietuvos debatų centru surengė tyrimų apie kritinio mąstymo nuostatų ir įgūdžių raišką ugdyme bei darbo praktikoje pristatymą.
Medijų raštingumas ir kritinis mąstymas jaunimo veiklose
Nr. 2016-3-LT02-KA205-005089
Trukmė – 2017 m. vasario 1 d.–2019 m. rugpjūčio 31 d.
Bendrai finansuojama ES programos „Erasmus+“
Kordinatorius – Nacionalinis socialinės integracijos institutas
Partneriai: Šiuolaikinių didaktikų centras, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus atviras jaunimo centras „Mes“, Ugdymo plėtotės centras, Tiriamosios žurnalistikos centras (Jungtinė Karalystė), Europos jaunimo žiniasklaidos tinklas (Vokietija), Helsinkio miesto kultūros ir laisvalaikio departamento jaunimo skyrius (Suomija), Latvijos universitetas (Latvija), Seiklejate Vennaskond (Estija)
Projekto tikslas – ugdyti jaunimo kritinį mąstymą ir medijų raštingumą. Projektas skirtas vyresniųjų klasių mokiniams, studentams, jaunimo lyderiams, jaunimo organizacijų nariams, jaunimo darbuotojams, socialiniams darbuotojams.
- Projekto metu vyko jaunimo lyderių mokymai – 9–12 klasių moksleiviai pakviesti dalyvauti Bendraamžių švietėjų programos (peer-to-peer) mokymuose 2017 m. spalio 4–8 d. Į programą įsijungė 28 jaunimo lyderiai iš visos Lietuvos: Visagino, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šakių, Joniškio, Mažeikių, Plungės, Panevėžio, Ukmergės. Mokymų metu jaunuoliai gilinosi, kas yra kritinis mąstymas ir medijų raštingumas, žiniasklaidos etika, kaip atskirti propagandą nuo patikimos informacijos, mokėsi geriau suprasti reklamų turinį, imtis veiksmingų priemonių stabdyti patyčias socialiniuose tinkluose. Mokymai tęsis 2018 m., po jų jaunuoliai suburs 8–15 bendraamžių grupes savo mokyklose / bendruomenėse ir padedami jaunimo darbuotojų bei mentorių, rengs ir ves kassavaitinius kritinio mąstymo užsiėmimus savo draugams.
- 24 jaunieji žurnalistai dalyvavo kritinio mąstymo ugdymo ir medijų raštingumo mokymuose 2017 m. lapkričio 22–25 d. Dalyviai susipažino su Lietuvos ir užsienio analitinės ir tiriamosios žurnalistikos specialistais, kurie vedė paskaitas apie žurnalistikos principus ir etiką, interviu techniką, bendravimo su šaltiniais būdus, informacijos patikimumą, saugią komunikaciją internete, tiriamosios ir analitinės žurnalistikos metodus, kūrybinį publicistinį rašymą ir vaizdo žurnalistiką. Kartu su profesionalių žurnalistų pagalba jaunuoliai turėjo suformuluoti žurnalistinę temą ir parengti analitinį žurnalistinį darbą, kuris buvo publikuotas šalies žiniasklaidoje.
KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS
Nuo 2008 m. Šiuolaikinių didaktikų centras yra akredituotas suaugusiųjų švietimo centras. Akreditacijos pažymėjimo Nr. AP Nr. 072 (2015-04-10 įsakymas Nr. V-335).
Įgyvendinta 14 skirtingų pavadinimų kvalifikacijos tobulinimo programų. Iš viso įvyko 22 kvalifikacijos tobulinimo renginiai, kuriuose dalyvavo 602 dalyviai.
Programų rengimas
Nuo 2017 m. Šiuolaikinių didaktikų centras įsijungė į nacionalinį projektą „Lyderių laikas 3“, kuris įgyvendinamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.4.2-ESFA-V-715 priemonę „Formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų įvairioms besimokančiųjų grupėms teikimas“, teikdamas ekspertų, konsultantų ir lektorių paslaugas.
2017 m. Šiuolaikinių didaktikų centro sutelkti ekspertai atnaujino projekto „Lyderių laikas 3“ neformaliąją švietimo lyderystės programą. Neformalioji švietimo lyderystės programa buvo sukurta projekte „Lyderių laikas 1“ ir išbandyta projekte „Lyderių laikas 2“. Ji skiriama pokyčius organizacijose įgyvendinantiems švietimo lyderiams, stiprinant jų švietimo vadybos išmanymą, lyderystės kompetencijas. Taikomos į praktiką ir patirtį orientuotos mokymosi strategijos. Neformalioji švietimo lyderystės programa atnaujinta atsižvelgiant į naujas švietimo lyderystės sampratas bei tendencijas, tarptautinius ir Lietuvos švietimo analizės duomenis bei prioritetus, savivaldybių kontekstą, konkretaus srauto dalyvių poreikius. Atnaujinti programos pasirenkamieji moduliai „Lyderis – savivaldžiai besimokantis vedlys“, „Lyderis ir pasekėjai“, „Lyderis besimokančioje organizacijoje“, „Lyderis mokymosi vedlys“ (1 modulis – 48 akad. val. + 200 akad. val. savarankiško darbo). Sukurtas naujas įžanginis modulis „Švietimo lyderystės samprata“, apimantis visų keturių pasirenkamųjų modulių tematiką.
Projekto „Lyderių laikas 3“ mokymai
2017 m. pradėti įgyvendinti nacionalinio projekto „Lyderių laikas 3“ mokymai. Įvyko 6 neformaliosios švietimo lyderystės programos įžanginio modulio „Švietimo lyderystės samprata“ mokymai (216 dalyvių). Programą sudaro penki moduliai, iš kurių vienas yra privalomasis, kiti – pasirenkamieji. Projekto „Lyderių laikas 3“ Neformalioji švietimo lyderystės programa į mokymąsi 2017–2021 m. įtrauks apie 800 dalyvių iš 45 savivaldybių. Programa siekiama profesiškai sustiprinti švietimo lyderius, kad jie drąsiau imtųsi pokyčių savo mokyklose bei kitose švietimo organizacijose. Mokymasis Neformaliojoje švietimo lyderystės programoje vyksta įvairiais būdais: paskaitos, grupinės diskusijos, simuliacijos, kūrybinės užduotys ir kt.
2017 m. gruodžio 4–5 d. organizuoti personalo mokymai „Pažangios švietimo lyderystės tendencijos pasaulyje. Ko galime pasimokyti?“, „Lyderystė mokymuisi – LL3 personalo bendro darbo pagrindas“ (60 dalyvių), kuriuos vedė švietimo ekspertė iš Didžiosios Britanijos Dr. Coleen R. Jackson.
Pedagoginių-psichologinių žinių kursas
Įgyvendintas 180 akad. val. trukmės Pedagoginių-psichologinių žinių kursas, skirtas asmenims, besirengiantiems dirbti ir dirbantiems pirminio profesinio mokymo profesijos mokytoju arba neformaliojo vaikų švietimo (išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą) mokytoju ir neturintiems pedagogo kvalifikacijos. Mokymai vykdomi pagal Pedagoginių-psichologinių žinių kurso programą patvirtintą 2017 m. birželio 28 d. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-534.
EKSPERTINĖ, TIRIAMOJI VEIKLA
Tarptautinio švietimo informacijos tinklo EURYDICE duomenų atnaujinimas
2017 m. Šiuolaikinių didaktikų centras laimėjo Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, atliekančios švietimo informacijos tinklo EURYDICE koordinatoriaus funkcijas Lietuvoje, skelbtą duomenų teikimo, analizės ir jų aprašymo paslaugų konkursą, skirtą atnaujinti elektroninę Švietimo enciklopediją EURYPEDIA. Šiuolaikinių didaktikų centro ekspertai rengė tarptautinio švietimo informacijos tinklo EURYDICE lyginamąją ataskaitą apie struktūrinius švietimo ir mokymo stebėsenos sistemų rodiklius (JAF) Europoje 2017 m. Taip pat atnaujinti elektroninės švietimo enciklopedijos EURYPEDIA Lietuvos nacionalinės švietimo sistemos aprašai.
Visos dienos mokyklos modelis
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekį užtikrinti lygias galimybes naudotis socialinėmis, sveikatos, kultūros ir švietimo paslaugomis visiems mokiniams, inicijavo Visos dienos mokyklos koncepcijos ir jos įgyvendinimo modelių kūrimą. Mokslininkų komanda, atstovaujama Šiuolaikinių didaktikų centro, atliko Visos dienos mokyklos modelių kitose valstybėse ir visos dienos mokyklos paslaugų poreikio ir galimybių gauti šias paslaugas Lietuvoje tyrimą, parengė Visos dienos mokyklos koncepcijos ir veiklos organizavimo ir finansavimo modelių projektus.
Tyrimai
- Atliktas visos dienos mokyklos paslaugų poreikio ir galimybių gauti šias paslaugas Lietuvoje tyrimas. Tyrimo objektas – poreikis ir galimybės visos dienos mokyklai rastis. Tyrimo tikslas – išanalizuoti visos dienos mokyklos ir joje teiktinų švietimo, sveikatos, socialinių ir kultūros paslaugų poreikį bei realias galimybes jas gauti.Nagrinėti teisiniai dokumentai, šalies ugdymo institucijose egzistuojančios praktikos, taip pat anksčiau atlikti tyrimai apie specialiuosius ugdymo(si) poreikius. Kiekybinis tyrimas atliktas aiškinantis tėvų požiūrį į visos dienos mokyklą – ar tokio pobūdžio mokykla būtų reikalinga?, kokia tai turėtų būti mokykla?, kokios paslaugos turėtų būti joje teikiamos?
- Siekiant atskleisti visos dienos mokyklos modelių įgyvendinimo patirtis Europoje, atlikta visos dienos mokyklos modelių įgyvendinimo patirties užsienio šalyse analizė. Tyrimo tikslas – išanalizuoti visos dienos mokyklos sampratos, veiklos organizavimo ir finansavimo modelių patirtis užsienio šalyse. Pasirinktos šalys: Vokietija, Anglija, Suomija, Graikija, ir Portugalija. Analizei pasirinkti oficialūs duomenų šaltiniai: teisės aktai iš šalies teisės duomenų bazių, oficialūs vyriausybių, švietimo ministerijų pranešimai, tyrimais grindžiami moksliniai straipsniai su pilnu bibliografiniu aprašu, didžiausiose nacionalinėse žiniasklaidos priemonėse pateikiama informacija.
- Įgyvendinant projektą „Kritinis mąstymas Europos aukštojo mokslo studijų tobulinimui“ 2016–2017 m. atliktas kokybinis verslo, viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus atstovų nuomonių tyrimas apie kritinio mąstymo įgūdžių poreikį darbo rinkoje, darbuotojų gebėjimus mąstyti kritiškai ir priimti kritinius sprendimus, siekiant parengti siūlymus aukštosioms mokykloms, kaip tobulinti studijų programas, įžvalgas, kaip įmonės ir organizacijos galėtų prisidėti prie kritinio mąstymo įgūdžių tobulinimo ir tikslingo taikymo praktikoje. Tyrimas paremtas fokus grupės interviu metodu (Lietuvoje – 20 dalyvių).
Konsultacijos
- Projektui „Lyderių laikas 3“ suburta konsultantų komanda, dirbanti su 45 savivaldybių kūrybinėmis komandomis bei mokyklų bendruomenėmis. Konsultantų vaidmuo – fasilituoti savivaldybių kūrybinių komandų darbą bei plėtoti jų projektinio bei komandinio darbo kompetenciją. Pokyčio projektus kuriančioms savivaldybėms teikiama visapusiška pagalba, apimanti tyrimus, konsultavimą, teisines rekomendacijas, bendradarbiavimą su kitomis savivaldybėmis, kūrybinių komandų mokomųjų konsultacinių renginių vedimą, nuotolines konsultacijas, konsultacinių mokyklų lyderystės iniciatyvų renginių mokyklų bendruomenėms vedimą.
GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
- 2017 m. sausio 20 d. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje įvyko tarptautinė konferencija „Raštingumas skaitmeniniame amžiuje“. Konferenciją organizavo Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, Šiuolaikinių didaktikų centru, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Suomijos ambasada, Airijos ambasada, Tarptautinės plėtros Europoje komitetu, Europos raštingumo asociacijų federacija, Tarptautine raštingumo asociacija. Konferencija buvo skirta pedagogams, bibliotekininkams, skaitymu besidomintiems ir jį skatinantiems. Konferencijos tikslas – profesionalų, tarptautiniu lygiu pripažintų specialistų iš Europos šalių ir JAV (mokslininkų, tyrėjų, mokytojų) diskusija apie raštingumą šiandien. Tai galimybė apsikeisti idėjomis, pasidalyti geraisiais pavyzdžiais ir praktika bei įvairių raštingumo tyrimų rezultatais.
- 2017 m. sausio 26 d. Šiuolaikinių didaktikų centras kartu su Lietuvos debatų centru organizavo jungtinį tyrimų apie kritinio mąstymo nuostatų ir įgūdžių raišką ugdyme bei darbo praktikoje pristatymą. Šiuolaikinių didaktikų centras pristatė 2010–2016 m. atliktų tyrimų rezultatus, kurie atspindi švietimo ekspertų požiūrį į kritinio mąstymo ugdymo galimybes bendrojo ugdymo sistemoje, mokinių ir mokytojų nuomones apie kritinio mąstymo ugdymo praktiką bei darbdavių, atstovaujančių valstybinį, nevyriausybinį ir privatų sektorių, požiūrį į kritinio mąstymo įgūdžių svarbą ir raišką organizacijų veikloje.
- 2017 m. gegužės 2 d. Mokytojo TV organizavo diskusiją „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikio ir planavimo dermė“, kurioje kartu su kitais švietimo ekspertais dalyvavo ir Šiuolaikinių didaktikų centro direktorė Daiva Penkauskienė. Transliacijos tikslas – aptarti, kaip pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikiai tiriami bendrojo ugdymo įstaigose, pedagogų kvalifikacijos tobulinimą vykdančiose institucijose ir kaip planuojamas šių poreikių įgyvendinimas.
- Šiuolaikinių didaktikų centras ir Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir Socialinio darbo institutas 2017 m. lapkričio 23 d. organizavo Suaugusiųjų švietimo savaitei skirtą renginį-diskusiją „Mokymosi galia: asmeniški atradimai ir/ar praradimai“. Renginyje dalyvavo dėstytojai, studentai, administracijos darbuotojai ir socialiniai partneriai bei dalijosi asmeninio mokymosi patirtimi. Diskusijoje dalyvavo MRU Rektorius doc. dr. Algirdas Monkevičius, Edukologijos ir Socialinio darbo instituto direktorė, prof. dr. Valdonė Indrašienė, Šiuolaikinių didaktikų centro direktorė bei MRU lektorė dr. Daiva Penkauskienė, MRU studentų atstovai. Diskusiją moderavo MRU Tarptautinė ir Europos Sąjungos teisės instituto prof. Justinas Žilinskas.
- 2017 m. gruodžio 1–8 d. Šiuolaikinių didaktikų centras organizavo visos dienos mokyklos koncepcijos viešinimo renginius – Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Utenoje vyko viešosios diskusijos dėl visos dienos mokyklos koncepcijos ir ugdymo modelių kūrimo bei įgyvendinimo, siekiant pasinaudoti gerąja Lietuvos mokyklų patirtimi, pedagogų, mokyklose dirbančių pagalbos specialistų, švietimo įstaigų vadovų ir platesnės mokyklos bendruomenės, įžvalgomis.
- 2017 m. gruodžio 11–12 d. Šiuolaikinių didaktikų centro direktorė Daiva Penkauskienė skaitė pranešimą „Suaugusiųjų švietimo organizavimas ir mokymosi paslaugų plėtojimas Lietuvoje atsiradus neformaliojo švietimo koordinatoriams savivaldybėse“ ir vedė užsiėmimus grupėje „Suaugusiųjų švietimo organizavimo patirtys ir galimybės“ konferencijoje „Suaugusiųjų švietimo organizavimo modeliai: iššūkiai ir perspektyvos“, kurią organizavo Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras bei UAB „Gerovės slėnis“.
BENDRADARBIAVIMAS
Įgyvendinant bendras veiklas 2017 m. bendradarbiauta su Mykolo Romerio universitetu, Vilniaus dailės akademija, Jaunimo karjeros centru, Ugdymo inovacijų centru, Mokyklų tobulinimo centru, Lietuvos debatų centru, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija, Lietuvos skautija, bendrojo lavinimo mokyklomis ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimą vykdančios institucijomis.
NARYSTĖ
Šiuolaikinių didaktikų centras yra šių organizacijų kolektyvinis narys:
Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija
Lietuvos nevyriausybinių vystomojo švietimo ir bendradarbiavimo organizacijų tinklas (LITDEA)
Tarptautinis kritinio mąstymo konsorciumas
Šiuolaikinių didaktikų centro direktorė Daiva Penkauskienė atstovauja centrą šiose organizacijose:
Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija (LETA)
Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija
Tarptautinė raštingumo asociacija (ILA)
FINANSAVIMAS
Šiuolaikinių didaktikų centras nėra finansuojamas iš valstybės biudžeto.
2017 m. 99 proc. pajamų gauta už mokymų, konsultavimo ir ekspertavimo paslaugas, 1 proc. – parama projektų vykdymui.