Trukmė: 6 akad. val.
Dalyviai: mokyklų bendruomenių komandos.
Aktualumas
Atvirieji klausimai – tai tokie klausimai, kurie savaime reikalauja išsamesnio atsakymo nei „taip“ ar „ne“. Tokie klausimai padeda sužadinti vaikų mąstymą ir pradėti įdomų bei įsimintiną pokalbį. Atsakydami į atviruosius klausimus, vaikai gali nustebinti įvairiais netikėtais ar neįprastais atsakymais – tai leis jums geriau suprasti, ką vaikas galvoja ir jaučia, o pačiam vaikui padės geriau suprasti savo pačių mintis bei aplinkinį pasaulį.
Užduodant atviruosius klausimus ir stengiantis išsamiai į juos atsakyti sužadinamas kūrybiškumas, vaizduotė, mokomasi logiškai reikšti mintis, daryti išvadas. Visa tai – reikšmingi kritinio mąstymo gebėjimai, kuriuos gali ugdytis tiek vaikai, tiek suaugę. Atvirųjų klausimų pagalba užmegztas pokalbis gali tapti abipusiu dialogu, kuomet abi jo pusės mokosi naujų dalykų ir geriau pažįsta vieni kitus.
Atvirieji klausimai taip pat padeda mokytis spręsti problemas. Kiekvienas klausimas tampa tam tikru mažu „iššūkiu“, kurį vaikas turi savarankiškai išspręsti, sugalvoti išsamų ir prasmingą atsakymą. Būtent toks mąstymo procesas yra būdingas ir kitų problemų sprendimui, taigi, ugdant šiuos gebėjimus nuo mažens bus sėkmingai ugdomi mąstymo įgūdžiai, kurie vėliau bus naudojami savarankiškai spręsti kitus iškilusius gyvenime klausimus ir uždavinius.
Atviruosius klausimus galima taikyti dirbant su įvairaus amžiaus vaikais įvairių dalykų pamokose, o taip pat ir užklasinėse, neformaliojo ugdymo veiklose.
Tikslas
Supažindinti su įvairiausiomis atvirųjų klausimų kėlimo strategijomis bei jas išbandyti, modeliuojat jų taikymą savo pedagoginėje praktikoje
Turinys
1. Ugdymosi aplinkos parengimas.
2. Teksto / vaizdinės / filmuotos medžiagos nagrinėjimas atvirųjų klausimų kėlimo būdu.
3. Mokymas(is) kurti atvirus klausimus.
4. Atvirųjų klausimų kėlimo pavyzdžių analizė.
5. Seminaro užbaigimas ir įvertinimas.