Projekto Nr. 10.1.2-ESFA-K-917-02-0021
Projekto trukmė: 2018 m. vasario 20 d.–2020 m. gegužės 15 d.
Projektas finansuotas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis
Projekto koordinatorius: Jaunimo karjeros centras
Projekto partneriai:
Šiuolaikinių didaktikų centras
Vytauto Didžiojo universitetas
Kaišiadorių šventosios Faustinos mokykla
Mokymai Generolo P. Plechavičiaus kadetų licėjuje
PROJEKTO AKTUALUMAS
2015 m. Europos socialinio tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei 90 proc. Lietuvos jaunuolių (14–20 m.) visiškai nesidomi politika, todėl pagal šį rodiklį esame tarp paskutinių Europoje. Flash Eurobarometer atlikta apklausa atskleidė, jog per pastaruosius tris metus tik 49 proc. lietuvių dalyvavo politiniuose rinkimuose, tai yra vienas iš mažiausių rodiklių ES šalyse. Remiantis LR Pilietinio ir tautinio ugdymo 2016–2020 m. tarpinstituciniu veiksmų planu, „Lietuvos visuomenėje mažai (arba tik laikinai) kinta pilietinės įtakos suvokimas (visuomenėje paprastų piliečių įtaka sprendimų priėmimui vertinama labai menkai), mažai domimasi politika, nusiteikimas veikti taip pat yra itin silpnas“, patvirtinama, kad lietuviai mažiausiai iš visų Europos šalių domisi politika, dalyvauja rinkimuose, yra mažiausiai patenkinti demokratijos veikimu. Minėtuose tyrimuose pastebima, kad nors jaunimas Lietuvoje labiau už kitas amžiaus grupes tiki savo galia paveikti politinius sprendimus bei yra pasirengę aktyviau dalyvauti visuomeninėse veiklose, tačiau Europos kontekste išsiskiria mažesniu domėjimusi viešaisiais reikalais, taip pat Lietuvoje daugiausiai jaunimo iš Europos šalių nurodo įsitikinimą, jog jų balsas nieko nepakeis, kaip priežastį nebalsuoti. Europos parlamento 2016 m. atliktas tyrimas parodė, jog dauguma Lietuvos jaunuolių mano, kad geriausias būdas efektyviai dalyvauti viešajame gyvenime yra individuali pagalba skurstantiems bei balsavimas ES rinkimuose. Tai rodo, jog nors dauguma jaunuolių ir nėra aktyvūs politiniuose rinkimuose, tačiau suvokia jų svarbą. Taip pat 2017 m. TAMO atliktoje Lietuvos moksleivių apklausoje, kurioje buvo apklausti 1243 9–12 klasėse besimokantys moksleiviai, į klausimą „Ar galvojate apie emigraciją?“ teigiamai atsakė net 82 proc. moksleivių. Daugiausia jų (31,9 proc.) nurodė norintys iš Lietuvos išvykti visam laikui. 29,7 proc. respondentų nemato Lietuvoje ateities galimybių.
Tai rodo, kad jaunimas nepasitiki savo galimybėmis daryti įtaką teigiamiems pokyčiams savo šalyje, trūksta aktyvaus pilietiškumo nuostatų.
2011 m. Transparency International Lietuvos skyriaus užsakymu pirmą kartą Lietuvoje atlikta jaunimo sąžiningumo apklausa parodė, kad jaunimas korupciją, kaip nusikaltimą, dažniausiai sieja tik su kyšiais, tačiau dauguma pateisina pasinaudojimą tarnyba, tiesos nuslėpimą ar naudojimąsi pažintimis. Minimo tyrimo duomenimis, jaunimas kaip vieną iš efektyviausių priemonių sąžiningumui ugdyti nurodo švietimą, todėl šiuo projektu bus siekiama inovatyvių kokybiškų ugdymo metodų ir priemonių pagalba ugdyti jaunimui reikalingus įgūdžius siekiant skatinti jų aktyvų pilietiškumą, įsitraukimą į valstybės valdymo procesus ir nepakantumą korupcijai.
PROJEKTO TIKSLAS
Padidinti 5-ių Lietuvos savivaldybių jaunimo nepakantumą korupcijos apraiškoms politinės veiklos ir teisėkūros bei viešojo valdymo sektoriuose per aktyvų jaunų žmonių pilietiškumo, sąmoningumo ir įsitraukimo į viešojo valdymo procesus ugdymą.
PROJEKTO UŽDAVINIAI
- Ištirti jaunimo nuostatas ir turimas žinias, susijusias su aktyviu pilietiškumu ir korupcija politiniuose rinkimuose bei viešajame valdyme.
- Skatinti jaunimo aktyvų pilietiškumą, sąmoningumą, nepakantumą korupcijai ir įsitraukimą į viešojo valdymo procesus.
- Skatinti jaunimo savanorystę, kaip priemonę susitelkiant ir neatlygintinai sprendžiant įvairias bendruomenines aktualijas.
PROJEKTO TIKSLINĖS GRUPĖS
- Jaunimas (18–25 m.). Jauni, ką tik pilnametystės sulaukę asmenys jau turi išreikšti savo pilietinę poziciją, tačiau dėl menko pasiruošimo šiam žingsniui, taip pat nevienareikšmiškos ir dažnai nepagrįstos informacijos žiniasklaidos priemonėse, dažnai neturi kriterijų, kuriais vadovaujantis suponuotų savo nuomonę, todėl politinių rinkimų metu yra lengvai pažeidžiami, ypač periferijoje jaunimo sprendimai įtakojami galimomis korupcijos apraiškomis (kyšio ėmimas, balsų pirkimas /klastojimas, netinkamų dovanų, pasilinksminimų, iškylų priėmimas, politinių partijų deklaratyvių, tačiau neįgyvendinamų veiklos strategijų pristatymas, teisės aktų pakeitimų žadėjimas ir kt.). Šios tikslinės grupės žinių ir nuostatų apie korupciją keitimas yra būtinas, nes jiems priklauso mūsų ateitis.
- Jaunimas iš socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių. Šių jaunuolių pilietinio ugdymo formavimas nebuvo nuoseklus jiems iškritus iš nuosekliojo mokymo. Dauguma šių jaunuolių nepasitiki valdžios institucijomis, todėl neišnaudoja socializacijos ir pilietinio dalyvavimo galimybių. Jų vertybinės nuostatos pagrįstos asmeninės naudos siekimu, korupcinės apraiškos nepastebimos dėl informacijos stokos arba pateisinamos dėl esamo nepasitikėjimo viešuoju sektoriumi.
- Netiesioginė tikslinė grupė – jaunimo darbuotojai, mokytojai, psichologai, socialiniai darbuotojai.
Projektas įgyvendinamas Kauno, Vilniaus, Raseinių, Šiaulių ir Kaišiadorių savivaldybėse.
Šios savivaldybės projektui pasirinktos siekiant suderinti probleminių sričių sprendimą su jau turima sėkminga patirtimi bei plačiu partnerių tinklu. Vilnius, Šiauliai ir Kaišiadorys įtraukti dėl poreikio didinti jaunimo aktyvumą specifinėse žemo rinkiminio ar pilietinio aktyvumo grupėse bei dirbti su tautinėmis mažumomis ir specialiųjų poreikių jaunuoliais. Raseinių rajonas pasirinktas siekiant mažinti atskirtį atokiose vietovėse, o Kaunas – kaip gerosios patirties pavyzdys, kurio aukštas pilietinis aktyvumas pasitarnaus gerosios patirties mainams tarp skirtingų regionų.
PROJEKTO VEIKLOS
Šio projekto metu jaunimas ir su juo dirbantys darbuotojai, mokytojai, psichologai, socialiniai darbuotojai, turėjo galimybę aktyviai įsitraukti į veiklas, susijusias su pilietiniu aktyvumu, nepakantumu korupcijai, bendradarbiavimu su valdžios atstovais.
2018 m. atliktas jaunimo žinių ir nuostatų apie aktyvų pilietiškumą ir korupciją tyrimas, kurio metu apklausos, interviu bei focus grupių metodais apklausta virš 500 jaunimo atstovų ir taip išsiaiškintos pagrindinės probleminės sritys.
Remiantis tyrimo duomenimis, parengta programa, kurios pagrindu skirtingose projekte dalyvaujančiose Kauno, Vilniaus, Raseinių, Šiaulių ir Kaišiadorių miestų ir rajonų savivaldybėse suorganizuoti penki 4 d. trukmės praktikumai jaunimui aktyvaus pilietiškumo ir nepakantumo korupcijai temomis; regioniniai Aktyvaus pilietiškumo forumai penkiose projekte dalyvaujančiose savivaldybėse, bei nacionalinis Forumas, skirtas aptarti ir šio projekto bei kitų priemonių indėlį keičiant jaunimo nuostatas korupcijos tema bei formuojant atsakingo piliečio sampratą jaunimo tarpe. Jaunimo centruose, mokyklose vyksiančiuose regioniniuose aktyvaus pilietiškumo forumuose, kuriuos vedė patyrę moderatoriai, susitiko jaunimo atstovai, politikos mokslų studentai, vietinės valdžios atstovai, jaunimo partijų atstovai. Forumų metu dalyviai turėjo galimybę aptarti aktualias savo regionuose problemas, susijusias su politiniais rinkimais, aktyviu pilietiškumu bei galimybėmis jaunimui aktyviau įsitraukti į viešojo valdymo procesus.
PROJEKTO INTELEKTINIAI PRODUKTAI
Jaunimo žinių ir nuostatų apie aktyvų pilietiškumą tyrimas (2018)
Pagrindinis tyrimo tikslas – įvertinti 15–29 metų jaunimo nuostatas į korupciją bei jų pasirengimą aktyviai dalyvauti antikorupcinėse veiklose penkiose pasirinktose Lietuvos savivaldybėse. Tyrimu siekta ne tik nustatyti esamą tolerancijos korupcijai lygį, bet ir išsiaiškinti, kokias viešojo gyvenimo sritis jaunimas laiko korumpuočiausiomis, koks yra jaunų žmonių pasitikėjimas vietos valdžios institucijomis, kokios kliūtys trukdo jaunimui įsitraukti į skaidrumo didinimo iniciatyvas savo bendruomenėse.
Iš viso apklausti 518 respondentai Anykščių, Druskininkų, Jonavos, Šalčininkų ir Tauragės rajonų savivaldybėse.
Tyrimas atskleidė, kad nors didžioji dalis jaunimo korupciją vertina neigiamai, jų praktinis supratimas apie šį reiškinį ir gebėjimas jį atpažinti kasdienėse situacijose išlieka ribotas. Rezultatai rodo ryškų atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių ir realių veiksmų: nemaža dalis respondentų vis dar toleruoja smulkiąją korupciją arba nežino, kaip elgtis su ja susidūrus. Nustatyta, kad pagrindinės pasyvumo priežastys yra nepakankamas pasitikėjimas valdžios institucijomis, baimė dėl pasekmių bei įsitikinimas, kad pavieniai piliečiai negali pakeisti sistemos. Savivaldybių palyginimas parodė, kad vietovėse, kuriose vykdomas aktyvesnis pilietinis ugdymas, jaunimo nepakantumas korupcijai yra didesnis, o ryšys su vietos valdžia – glaudesnis.
Galutinėse išvadose pabrėžiama, kad efektyviausia priemonė šiai situacijai keisti yra ne sausas teorinis mokymas, o praktinis jaunų žmonių įtraukimas į viešojo valdymo stebėseną ir simuliacinius procesus. Tyrimas pagrindžia poreikį nuosekliai ugdyti kritinį mąstymą, kuris leistų jaunimui tapti aktyviais skaidrumo kontrolieriais savo bendruomenėse.
Antikorupcinio švietimo ir pilietiškumo ugdymo programa. Gairės jaunimo neformalaus ugdymo veikloms (2018)
PROJEKTO REZULTATAI
- Sustiprinti pilietines nuostatas formuojantys veiksniai bei paskatintas beveik 1500 Kauno, Vilniaus, Raseinių, Šiaulių ir Kaišiadorių savivaldybių mokyklų jaunimo atstovų aktyvus socialinis dalyvavimas visuomenės politiniame gyvenime bei valstybės valdyme.
- Projekto metu inovatyviais, jaunimui įdomiais metodais suformuotas domėjimasis nacionalinių valdžios ir teisėkūros institucijų, politinių partijų veikla.
- Jaunuoliai supažindinti su galimomis korupcijos apraiškomis politiniuose rinkimuose, tokiomis kaip neteisėtomis priemonėmis renkami balsai, neteisėtas lobizmas, dokumentų klastojimas, rinkėjų balsų pirkimas, neskaidri ar paslėpta politinė reklama.
- Paskatinta teisingai ir efektyviai sureaguoti, siekiant užkirsti kelią korupcijai įvykti, pabrėžiant jaunos kartos indėlį ir svarbą dalyvaujant viešojo valdymo procesuose ir prisidedant prie visuomenės gerovės.
- Projekto veiklomis prisidėta prie korupcijos paplitimo mažinimo Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programoje numatytos politinės veiklos ir teisėkūros sektoriaus srities, plečiant ir didinant jaunų žmonių korupcijos suvokimą, kas tiesiogiai prisideda prie programa užsibrėžto Lietuvos korupcijos suvokimo indekso didėjimo, o taip pat mažina kyšio davimo prielaidas jaunų žmonių tarpe.