Europos piliečių ugdytojai

Projekto Nr. 100860-CP-1-2002-1-CZ-GRUNDTVIG-G1PP

Projekto trukmė: 2002 m. spalio 1 d.–2004 m. rugsėjo 30 d.

Projekto rėmėjas: Europos Komisija, Socrates Grundtvig programa

Projekto koordinatorius: Ostravos universitetas (Čekija)

Projekto partneriai:

Šiuolaikinių didaktikų centras (Lietuva)
ATHENA – Moterų švietimo ir tobulinimo asociacija (Čekija)
Clermont-Ferrand akademijos tęstinio mokymo ir profesinio integravimo grupė (Prancūzija)
Penafiel suaugusiųjų švietimo centras (Ispanija)
Karel de Grote aukštojo mokslo institutas (Belgija)
Kalamatos savivaldybės profesinio rengimo centras (Graikija)
Darbo biržos ir suaugusiųjų švietimo komitetas (Švedija)
Europos švietimo institutas (Vokietija)

Projekto komanda

PROJEKTO AKTUALUMAS

Pastaraisiais metais ne tik Europos Sąjungos šalyse, bet ir Centrinėje bei Rytų Europoje daugėja pabėgėlių ir imigrantų. Socialinės imigrantų integracijos problema tampa aktuali visai Europai. Tiek pabėgėliams, tiek imigrantams yra svarbu ne tik išmokti naujos šalies kalbą, bet ir išsiugdyti socialinius gebėjimus, kultūrinius ir socialinius įgūdžius, tam, kad jie taptų lygiaverčiais Europos piliečiais. Mokytojai ir treineriai vaidina svarbų vaidmenį pabėgėlių ir imigrantų socialinėje integracijoje, nes jie yra tarpininkai tarp “senų” ir “naujų” visuomenės narių. Todėl jie turi sugebėti suprasti ne tik naujai atvykusių žmonių kalbas, bet ir kultūrą, įpročius ir elgesio priežastis. Mokytojai turi galimybę skatinti abipusį supratimą tarp abejų visuomenės dalių, tuo prisidėdami prie rasizmo ir ksenofobijos prevencijos.

Tradiciniai mokymo metodai dažnai nėra pritaikyti dirbti su skirtingų kultūrų auditorijomis. Projektas siekia užpildyti šią spragą, sukurdamas specifines rekomendacijas ir įrankius, kurie padėtų specialistams efektyviau bendrauti su atvykėliais.

PROJEKTO TIKSLAI

• Prisidėti prie rasizmo ir ksenofobijos mažinimo Europoje.
• Mažinti imigrantų, pabėgėlių ir jų šeimų socialinę atskirtį.
• Skleisti žinias apie skirtingas kultūras, įpročius ir mąstymo būdą Europoje.
• Skatinti įvairiuose Europos kraštuose gyvenančių imigrantų / pabėgėlių kultūros, papročių, mąstymo būdo skirtumų pažinimą ir supratimą.
• Keisti Europos šalių gyventojų nuostatas ir elgesį su imigrantais / pabėgėliais.
• Skleisti gerąją patirtį mokant skirtingų kultūrų žmones.
• Parengti mokytojus / treinerius efektyviam bendravimui tiek su imigrantais ir pabėgėliais, tiek ir su plačiąja visuomene.

PROJEKTO TIKSLINĖS GRUPĖS

• Imigrantų / pabėgėlių mokytojai.
• Su etninėmis mažumomis dirbantiems tarpininkai.
• Socialiniai darbuotojai.
• Imigrantų / pabėgėlių stovyklų personalas.
• Suaugusiųjų mokytojai.

PROJEKTO VEIKLOS

Nacionaliniai projekto koordinatoriai rinko informaciją apie imigracijos politiką savo šalyse, analizavo imigrantų, pabėgėlių ir jų šeimų socialinę padėtį. Projekto partnerių šalyse, pasitelkus interviu ir klausimynų metodus, vyko vietinių gyventojų nuomonių, nuostatų bei prietarų apie imigrantus tyrimas. Taip pat buvo apklausiami imigrantų mokytojai – su kokiais sunkumais jie susiduria, bendraudami su imigrantais, kokius bendravimo sunkumus pastebi savo klasėje tarp imigrantų ir kitų mokinių, ar turima mokymo medžiaga, skirta imigrantų / pabėgėlių mokymui yra tokia pati, kaip ir kitiems šalies gyventojams, kokius jie pastebi imigrantų mokymosi poreikius.
Visa ši medžiaga buvo analizuojama ir panaudota kuriant mokymo metodologiją ir vadovus.
Projekto metu taip pat buvo kaupiama imigrantų / pabėgėlių geroji patirtis, kuri apibendrinta atskirame leidinyje.

PROJEKTO INTELEKTINIAI PRODUKTAI

Tarptautinė suaugusiųjų mokytojų apklausa apie imigrantų integraciją, nacionalinį tapatumą ir metodinės medžiagos poreikį Europoje (2003)

Šis tyrimas analizuoja suaugusiųjų švietėjų, dirbančių su skirtingos kultūrinės kilmės asmenimis, poreikius ir kylančias problemas aštuoniose Europos šalyse. Tyrime naudojama anketinė apklausa siekiant išsiaiškinti specialistų požiūrį į Europos pilietiškumą, nacionalinį tapatumą bei imigrantų integracijos iššūkius. Rezultatai atskleidžia didelį poreikį pritaikyti mokomąją medžiagą bei tobulinti specialistų tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžius, ypač tose šalyse, kurios tuo metu ruošėsi narystei ES, pavyzdžiui, Lietuvoje ir Čekijoje. Analizė rodo, kad nors nacionalinis tapatumas išlieka stipresnis už europinį, sėkminga integracija neįmanoma be aktyvaus kalbos įgūdžių lavinimo ir abipusio kultūrinio pažinimo. Gautos įžvalgos tapo pagrindu tolimesniam metodinių priemonių kūrimui, siekiant mažinti socialinę atskirtį ir skatinti lygiavertį pilietiškumą Europoje.

Imigrantų gyvenimo istorijos: vadovas mokytojų rengėjams, mokytojams ir socialiniams darbuotojams (2004)

Metodinis leidinys parengtas siekiant padėti švietimo ir socialinės srities darbuotojams geriau suprasti imigracijos procesus bei skatinti atvykėlių integraciją. Knygoje apžvelgiama aštuonių Europos valstybių – Belgijos, Čekijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Lietuvos, Ispanijos ir Švedijos – imigracijos situacija bei politikos kryptys. Pagrindinis dėmesys skiriamas autentiškoms imigrantų gyvenimo istorijoms, kurios atskleidžia asmenines patirtis, sėkmės veiksnius ir kylančius iššūkius svetimoje kultūroje. Leidinyje analizuojami objektyvūs integracijos veiksniai, tokie kaip priimančiosios šalies įstatymai, ir subjektyvios pačių migrantų savybės bei motyvacija. Vadovas siekia griauti kultūrinius barjerus bei suteikti praktinių įrankių ugdant visuomenės atvirumą ir užkertant kelią ksenofobijai. Šis leidinys pasitarnaus specialistams, dirbantiems suaugusiųjų švietimo ir socialinės pagalbos srityse.

Efektyvaus bendravimo su imigrantais / pabėgėliais metododika (2004)

Metodika skirta lektoriams, socialiniams darbuotojams ir administracijos specialistams, dirbantiems su imigrantais bei pabėgėliais Europoje, siekiant palengvinti jų integraciją per efektyvų bendravimą. Leidinyje analizuojama, kaip kultūriniai skirtumai, hierarchijos suvokimas ir skirtingas kalbos vartojimas veikia komunikacijos procesą bei naujos kalbos mokymąsi. Autoriai pateikia praktinių patarimų ir užduočių, padedančių ugdyti socialinę empatiją, spręsti tarpkultūrinius konfliktus bei kurti pasitikėjimu grįstą mokymosi aplinką. Metodikoje pabrėžiama, kad sėkmingai integracijai nepakanka vien kalbos žinių – būtina suprasti ir gerbti priimančiosios šalies bei atvykusiųjų kultūrines vertybes ir elgesio normas.

PROJEKTO REZULTATAI

• Mokytojai, socialiniai darbuotojai ir pabėgėlių stovyklų personalas įgijo specifinių žinių, kaip efektyviai bendrauti su atvykėliais ir spręsti tarpkultūrinius konfliktus.
• Partneriai iš skirtingų šalių (Lietuvos, Čekijos, Prancūzijos, Ispanijos, Vokietijos, Švedijos, Belgijos, Graikijos) pasidalino sėkmingais integracijos pavyzdžiais ir metodais.
• Padidintas imigrantų ir pabėgėlių įtraukimas į visuomenę, suteikiant jiems reikiamus socialinius bei komunikacinius įgūdžius.
• Prisidėta prie rasizmo, ksenofobijos ir stereotipų mažinimo, keičiant vietos bendruomenių požiūrį į „naujuosius“ visuomenės narius.
• Mokytojai tapo efektyvesniais „tarpininkais“ tarp imigrantų ir vietos gyventojų, skatindami abipusį supratimą.
• Sustiprintas tarptautinis bendradarbiavimas tarp švietimo institucijų Europoje, sprendžiant bendrus integracijos iššūkius.

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Europos Komisija, jos institucijos ir Švietimo mainų paramos fondas negali būti laikomi atsakingi už šios medžiagos turinį ir bet kokį pateikiamos informacijos naudojimą.