Trukmė: 42 akad. val.
Dalyviai: dalykų mokytojai (humanitariniai ir socialiniai dalykai), pradinio ugdymo mokytojai, institucijų, vykdančių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo programas, vadovai, pedagoginiai darbuotojai, mokyklų vadovai, jų pavaduotojai ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjai, mokyklų bendruomenės komandos, socialiniai pedagogai, klasės auklėtojai.
Aktualumas
Kūrybiškumo ugdymo svarba kiekvienam asmeniui, visuomenei, valstybėms yra aiškiai deklaruojama ES Tarybos ir ES Komisijos dokumentuose, LR Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, „Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje“, kituose strateginiuose dokumentuose. Kūrybiškumo ir kūrybiškumo ugdymo moksliniai tyrinėjimai atskleidžia, kad ligšiolinių reformų, pertvarkų nebepakanka. Reikia keistis iš esmės – turi rastis sisteminis kūrybiškumo, vaizduotės ir inovacijų ugdymas, nes „švietimo užduotis nėra mokyti dalykų; užduotis – mokyti mokinius“ (Robinson K. (2011). Out of Our Minds. Learning to be Creative. Capstone. Publishing Ltd, p. 267).
Šiuolaikinių didaktikų centro 2011–2012 m. atlikti Kūrybiškumo tyrimai atskleidė, kad mokytojai stokoja kūrybiškumo ugdymo kompetencijos, nes ji įgyjama nesistemingai, savarankiškų studijų ir praktinės patirties metu. Mokytojams trūksta aiškių pavyzdžių, nuorodų, struktūros, kaip konkrečiai ugdyti kūrybiškumą per pamokas. Vadovėliai, kitos mokymo priemonės per mažai skiria dėmesio kūrybos procesui pristatyti ir aptarti, nepakankamai pateikia klausimų/užduočių, raginančių mokinius formuluoti klausimus bei pažvelgti į dalykus iš įvairių perspektyvų, reikalaujančių daugiau nei vieno atsakymo, skatinančių pristatyti idėjas įvairiais būdais, interpretuoti, pateikti argumentus, išsakyti nuomonę, požiūrį. Ne visi mokiniai skatinami imtis kūrybinės veiklos, aktyviau pamokoje dirba patys mokytojai. Tyrimų metu taip pat išsiaiškinta, kad mokytojams nėra lengva vertinti kūrybinius mokinių darbus, individualią mokinių pažangą, atskirų mokinių indėlį jiems dirbant grupėse, integralią žinių, įgūdžių bei nuostatų visumą. Pamokoje skiriama nepakankamai dėmesio įsivertinimui: mokiniai retai skatinami aptarti savo ar klasės draugų veiklą bei jos rezultatus.
Šia programa siekiama pateikti aiškias gaires ir pavyzdžius, kaip nuosekliai ir sistemingai ugdyti ir vertinti mokinių kūrybiškumą humanitarinių ir socialinių dalykų pamokose įvairių raiškos priemonių ir veiklų pagalba.
Tikslas
Sudaryti galimybę mokytojams tobulinti kūrybiškumo kompetenciją, pristatant ir išbandant Kūrybiškumo ugdymo metodiką.
Uždaviniai
1. Pristatyti kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo sampratą, kūrybiškumo raiškos požymius ir identifikavimo kriterijus.
2. Aptarti kūrybiškumo ugdymui palankios aplinkos charakteristikas.
3. Aptarti ir išbandyti kūrybos procesą skaitant, rašant ir diskutuojant.
4. Aptarti tyrinėjimo veiklų charakteristikas.
5. Išbandyti “mažąsias“ kūrybiškumo ugdymo strategijas.
6. Aptarti ir išbandyti kūrybinių užduočių vertinimo strategijas bei metodus.
Turinys
1. Kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo samprata, kūrybiškumo raiškos požymiai ir identifikavimo kriterijai.
2. Kūrybiškumo ugdymui palankios aplinkos kūrimas.
3. Skaitymo praktikumas.
4. Skaitymas su numatymu.
5. Klausinėjimas ir diskutavimas.
6. Atsako metodai.
7. Kūrybiškumo strategijų išbandymas pamokoje.
8. Kūrybinės rašymo dirbtuvės.
9. Tyrinėjimo veiklos.
10. Kūrybiškumo strategijų išbandymas pamokoje.
11. „Mažosios“ kūrybiškumo ugdymo strategijos.
12. Kūrybiškumo vertinimas.
Numatomas rezultatas
Seminaro dalyviai įgis sampratų identifikavimo, analizavimo, sintezavimo ir vertinimo, problemų identifikavimo, ugdymosi aplinkų kūrimo, mokinio pažinimo ir jo pažangos pripažinimo, mokymosi mokytis, informacijos valdymo, pažintinę, kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo kompetencijas.