LIETUVIŠKAI |  ENGLISH

 

NAUJIENOS  |  APIE MUS  |  SEMINARAI  |  TYRIMAI  |  PROJEKTAI  |  RENGINIAI  |  LEIDINIAI  |  KONTAKTAI

 

Tyrimai


Atvejo studija apie Šiuolaikinių didaktikų centro antikorupcinio švietimo programas, įgyvendintas 2002-2008 metais, Prinstono universitetas (JAV), 2015 m.
2015 m. vasario mėnesį Šiuolaikinių didaktikų centre lankėsi Prinstono universiteto (JAV), tyrimų programos "Inovacijos sėkmingoms visuomenėms" (Innovations for Successful Societies) tyrėja Mayja Gainer. Jos vizitos tikslas – parengti atvejo studiją apie centro Antikorupcinio švietimo programas, įgyvendintas 2002-2008 metais. Tyrėja susitiko ir kalbėjosi su centro darbuotojais, buvusiais Transparency International Lietuvos skyriaus atstovais, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais, mokytojais ir mokiniais, savivaldybių atstovais, dalyvavusiais programos įgyvendinime.
Atvejo studija (EN)
Tėvų požiūris į kritinio mąstymo ugdymo galimybes šeimoje, 2014 m.
Tyrimas atliktas įgyvendinant projektą „Kritinio mąstymo kompetencijų plėtojimas neformalaus ugdymo veiklose“ (2013–2015 m.) ir rengiant rekomendacijas tėvams apie vaikų ir jaunimo kritinio mąstymo ugdymą. Tyrime dalyvavo 164 respondentai, kurių didžiąją daugumą sudarė 36–45 metų tėvai, turintys pradinio ir vidurinio mokyklinio amžiaus vaikų. Tėvų buvo teirautasi, ar šeimoje vaikams sudaromos sąlygos ir atitinkamos situacijos, kurios įgalintų ugdyti kritinio mąstymo gebėjimus, kokie bendravimo su vaiku būdai naudojami, kaip vaikai skatinami savarankiškai mokytis, priimti sprendimus. Tyrimas atskleidė, kad tėvai dažniau linkę patys imtis sprendimų priėmimo, nei juos deleguoti vaikams. Tai pat tėvai per mažai laiko skiria filmų, spektaklių, knygų, TV laidų, visuomeninio gyvenimo aktualijų aptarimui ir diskusijoms.
Tyrimo apibendrinimas
Mokinių kūrybiškumo ugdymo lietuvių (gimtosios) kalbos pamokose būklės tyrimai, 2011-2012 m.
Tyrimus atliko Rūta Girdzijauskienė, Daiva Penkauskienė, Laima Vincė Sruoginis, Janina Bukantienė Lina Grinytė, Asta Matonytė, Raimonda Jarienė.
 
2011-2013 m. įgyvendintas struktūrinių fondų projektas „Kūrybiškumo ugdymas: tyrimai ir metodika“ yra siejamas su kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo ugdymo galimybių plėtra mokant gimtosios kalbos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Rengiant kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo ugdymo gimtosios kalbos pamokose metodiką buvo atliktas kompleksinis situacijos tyrimas, padėjęs išryškinti kūrybiškumo ugdymo trūkumus ir įžvelgti ugdymo tobulinimo galimybes. Penkiose projekte dalyvavusiose mokyklose vykdyti 6 tyrimai:
1. Kūrybiniam mąstymui palankios aplinkos tyrimas (Apklausa raštu – 101 respondentas).
2. Gimtosios kalbos ugdymo programų ir mokymo priemonių analizė (Analizuoti pagrindiniai mokomųjų priemonių komplektai – vadovėlis, mokytojo knyga, pratybų sąsiuviniai – naudojami visose projekte dalyvaujančiose mokyklose mokant gimtosios kalbos 4, 8, 11 klasėse. Vertinti naujausi mokymosi priemonių leidimai. Iš viso analizuota 40 pozicijų).
3. Kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo ugdymo gimtosios kalbos pamokose tyrimas (Stebėtos 67 pamokos 34 klasėse).
4. Mokytojų požiūrio į kūrybiškumo ugdymą gimtosios kalbos pamokose tyrimas (Apklausa raštu – 30 respondentų).
5. Mokinių požiūrio į kūrybiškumo ugdymą gimtosios kalbos pamokose tyrimas (Anketavimas – 385 respondentai).
6. Mokinių kūrybinių užduočių analizė (Analizuota 513 kūrybinių užduočių, kurias atliko projekte dalyvaujančių mokyklų mokiniai).

Šie tyrimai išryškino su kūrybiškumo ugdymu mokykloje susijusias problemas: mokytojų kompetencija ugdyti mokinių kūrybiškumą dažniausiai įgyjama nesistemiškai, atsitiktinai, asmeninių iniciatyvų ar darbo praktikos metu, pamokose stokojama tyrinėjimo ir interpretavimo veiklų, kalbos (ypač gramatikos) mokymas su kūrybiškumu beveik nesiejamas, didėjant mokinių amžiui retėja ir kūrybiškumą ugdančių metodų taikymo dažnis ir pan. Remiantis minėtų tyrimų išvadomis bei teorinėmis įžvalgomis, kompetentinga projekto tyrėjų darbo grupė (Janina Bukantienė, Rūta Girdzijauskienė, Raimonda Jarienė, Daiva Penkauskienė, Laima Vincė Sruoginis) parengė „Mokinių kūrybiškumo ugdymo lietuvių (gimtosios) kalbos pamokose metodiką“ bei „Mokinių kūrybiškumo ugdymo gimtosios kalbos pamokose. Mokomąją medžiagą.“
Tyrimų apibendrinimas
 
Duomenų naudojimo projekto "DATAUSE – Duomenų naudojimas, tobulinant mokyklos veiklą ir siekiant mokinių pažangos" mokyklose tyrimas, 2011-2012 m.
Projekto "DATAUSE – Duomenų naudojimas, tobulinant mokyklos veiklą ir siekiant mokinių pažangos" (2010-2012 m.) tikslas – plėtoti mokyklų vadovų įgūdžius kurti besimokančias bendruomenes, kurios duomenis naudotų, siekdamos pagerinti švietimo rezultatus. Projekte dalyvaujančiose šalyse - Lenkijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir Lietuvoje - suburtos mokyklų komandos, sudarytos iš administracijos atstovų, skyrių vadovų, vyresniųjų mokytojų-ekspertų, IT specialistų ir kt. Lietuvą projekte atstovavo Vilniaus Gerosios Vilties vidurinė mokykla ir Vilniaus Antano Vienuolio pagrindinė mokykla. Mokyklos buvo įtrauktos į lyginamuosius gerosios praktikos tyrimus. Klausimynas buvo sudarytas taip, kad padėtų įvertinti mokyklos stiprybes ir silpnybes, susijusias su gebėjimu naudotis duomenimis. Šį tyrimą sudarė duomenų naudojimo apžvalga, situacijos partnerių šalyse analizė, mokytojų interviu. Šia apklausa siekta įvertinti įvairius duomenų naudojimo mokykloje aspektus: duomenų naudojimo galimybes ir kliūtis, duomenų naudojimo charakteristikas, besinaudojančio duomenimis charakteristikas, organizacijos charakteristikas, duomenų naudojimą atsiskaitymui, duomenų naudojimą mokyklos veiklos tobulinimui, duomenų naudojimą mokymo(-si) proceso tobulinimui. Tyrimų ir apklausos rezultatai panaudoti kuriant Duomenų naudojimo kurso medžiagą. Tyrimas buvo atliekamas 2011 m. ir pakartotinai 2012 m., siekiant stebėti Duomenų naudojimo kurso įgyvendinimo poveikį pokyčiams mokykloje ir požiūriui į darbą su duomenimis, siekiant geresnių mokinių mokymosi rezultatų. 2011 m. tyrime dalyvavo 367 respondentai iš 10 mokyklų Lenkijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir Lietuvoje, 2012 m. – 228 respondentai iš 7 mokyklų Lenkijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Lietuvoje. Lietuvoje 2011 m. apklausta 113, o 2011 m. – 106 respondentai (mokyklų vadovai ir mokytojai).
 Tyrimo duomenų analizė
 2011-2012 m. tyrimų palyginimas
 
Projekto "REACH - Mokymo paslaugų gerinimas suaugusiųjų mokymosi motyvacijai skatinti" tikslinių grupių mokymosi motyvacijos tyrimas, 2011 m.
Įgyvendinant Nordplus Adult programos projektą "REACH - Mokymo paslaugų gerinimas suaugusiųjų mokymosi motyvacijai skatinti" (2010-2012), partnerių šalyse - Lietuvoje, Islandijoje ir Suomijoje - buvo atlikta tikslinių grupių (suaugusieji, gyvenantys regionuose ir kaimiškose vietovėse, bedarbiai, asmenys su specialiaisiais poreikiais, pensini nkai, moterys vienos auginančios vaikus, „iškritusieji“ iš bendrojo lavinimo sistemos ir neįgiję aukštesnio išsilavinimo) apklausa apie jų motyvaciją dalyvauti arba nedalyvauti mokymosi visą gyvenimą procese, labiausiai tinkamas mokymosi formas ir informacijos prieinamumo kanalus. Iš viso buvo atlikta 17 interviu: Suomija – 5 respondentai, Islandija – 7 respondentai, Lietuva – 5 respondentai.
Tyrimo apžvalga, p.16-22 (EN)
 
Projekto "DeTALES – Suaugusiųjų mokymas, kuriant skaitmenines Europos plėtros istorijas" tikslinių grupių mokymosi aplinkos, IT kompetencijų ir ES plėtros supratimo tyrimas, 2011 m.
Projekto "DeTALES – Suaugusiųjų mokymas, kuriant skaitmenines Europos plėtros istorijas" partnerių šalyse 2011 m. sausio-rugpjūčio mėn. buvo atliktas kokybinis tyrimas, siekiant įvertinti tikslinių grupių mokymosi aplinką, IT kompetencijas ir ES plėtros supratimą (identitetą, plėtrą, mobilumą, darbo rinką, pilietinę poziciją). Bulgarijoje, Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje buvo apklausiami senjorai, Italijoje, Vengrijoje, Turkijoje – 35-54 m. amžiaus mažiau išsilavinę suaugusieji.
Nors respondentų grupės buvo labai įvairios, tačiau jų atsakymuose į klausimus labiausiai aktualiomis temomis, pastebimos panašios tendencijos. Siekiant šio projekto tikslų, labai svarbus buvo identiteto supratimas europiniame kontekste – dauguma atsakiusiųjų į klausimus Europą apibrėžė kaip kultūrų derinį, kurios egzistuoja nepriklausomai ir tuo pat metu daro įtaką viena kitai, sukurdamos vienetą, grindžiamą tolerancija ir bendromis kultūrinėmis vertybėmis. Toks supratimas lėmė ir daugumos respondentų įsitikinimą, kad ES turėtų būti atvira visoms ES kultūroms ir idėjoms, taip pat norą daugiau sužinoti apie kitas Europos šalis ir kultūras. Atvirumą kitoms kultūroms ir vertybėms taip pat rodo pažymėtas respondentų, ypač iš šalių – senųjų ES narių, aukštas mobilumo lygis. Tyrimas parodė žemesnį mobilumą darbo rinkoje, tačiau tai galima būtų paaiškinti tikslinės grupės charakteristikomis – tai žemos kvalifikacijos suaugusieji, vyresnio amžiaus darbuotojai bei senjorai, kurie yra mažiau linkę rizikuoti persikeldami dirbti į kitą šalį.
Ne mažiau reikšmingas apklaustųjų susirūpinimas ES gebėjimu spręsti esamas problemas. Nors jos piliečiai vis dar atviri kitų šalių stojimui į ES, tačiau dabartinė ekonomikos krizė iškėlė daug klausimų ir sustiprino situacijos neapibrėžtumą. Nepaisant to, tyrimas rodo santykinai aukštesnį ES piliečių aktyvumą – dauguma respondentų palaiko Europos vertybes ir yra įsitikinę, kad Europos plėtra suteikia daugiau galios ES ir valstybėms-jos narėms.
Tyrimui naudotas metodas buvo apklausa raštu, tyrime dalyvavo 293 respondentai: Bulgarija – 23, Vokietija – 28, Vengrija – 50, Italija – 50, Lietuva – 50, Turkija – 50, Jungtinė Karalystė – 42.
Tyrimo ataskaita
 
Suaugusiųjų mokymo metodologijos ir mokymosi strategijų gerosios praktikos pavyzdžių analizė, 2010 m.
Analizė atlikta Lietuvoje, Rumunijoje, Latvijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Šveicarijoje, įgyvendinant projektą „CreMoLe / Kūryba – Motyvacija – Mokymasis“ (2009-2011 m.) ir siekiant surinkti geriausius suaugusiųjų mokymo pavyzdžius.  Projekto partneriai dalijosi sukaupta darbo su įvairiomis suaugusiųjų grupėmis patirtimi, tyrė suaugusiųjų mokymo praktiką, analizavo Europos Sąjungos šalių geriausius suaugusiųjų mokymo pavyzdžius. Buvo atliktas projekto šalių suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjų ir besimokančiųjų tyrimas, siekiant surinkti geriausius suaugusiųjų mokymo pavyzdžius, susijusius su mokymo metodologija ir mokymosi strategijomis. Atrinkta ir atskirame leidinyje pateikta 16 gerosios praktikos pavyzdžių, aptarta jų atrankos metodika, pateiktas gerosios praktikos pavyzdžių palyginimas.
Kiekviena šalis atliko interviu su 5 suaugusiųjų mokytojais ir 10 - 15 mokymų dalyvių tam, kad geriau susipažintų su mokymais ir juos suprastų. Šveicarija, projekto tylusis partneris, identifikavo 1 gerą pavyzdį ir atliko 2 interviu su mokytojais bei 6 mokymų dalyviais.
Suaugusiųjų besimokančiųjų motyvavimas visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi. Suaugusiųjų mokymo metodai ir strategijos - geriausių pavyzdžių rinkinys
 
Kritinio mąstymo ugdymo principų integravimas į Lietuvos bendrojo ugdymo sistemą, 2010 m.
Tyrimą atliko Valdonė Indrašienė, Violeta Suboč, Daiva Penkauskienė, Asta Matonytė.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti kritinio mąstymo principų raišką švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose ir ištirti kritinį mąstymą skatinančių metodų panaudojimo ugdymo procese prielaidas. Tyrimo metu siekta atskleisti švietimo politikų požiūrį į kritinio mąstymo dimensijas, reikšmingas ugdymo proceso organizavimui; išryškinti kritinio mąstymo ugdymo prielaidas švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose; empiriškai patikrinti kritinio mąstymo ugdymo metodų panaudojimo raišką bazinėse Kritinio mąstymo ugdymo programos mokyklose; palyginti mokytojų ir mokinių požiūrį į kritinio mąstymo ugdymo metodų panaudojimą ugdymo procese.
Tyrimo imtis: 419 vidurinių mokyklų ir gimnazijų 10-11 klasių mokinių (anketinė apklausa), 185 vidurinių mokyklų ir gimnazijų  mokytojai (anketinė apklausa), 10 ekspertų – LR Švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo plėtotės centro, LR Seimo švietimo komiteto atstovai, universitetų dėstytojai, dalyvave kritinio mastymo ugdymo skaitant ir rašant projekte (nestruktūruotas interviu).
Tyrimas atliktas finansuojant Atviros visuomenės instituto fondui (Zug).
Tyrimo ataskaita
Tyrimo pristatymas
 
Tyrimo pristatymas Švietimo ir mokslo ministerijoje 2010 m. birželio 22 d.
     

Vyresniojo amžiaus žmonių mokymosi tyrimas, 2009 m.
Tyrimą atliko Asta Matonytė.
Įgyvendinant projektą "Nord+: “auksiniai” senjorų mokymosi pavyzdžiai" 2009 m. atliktas vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo tęstiniame mokymesi tyrimas. Tyrimas atliktas Lietuvoje, Norvegijoje ir Islandijoje. Projekto partneriai parengė klausimyną, kuriuo tirta respondentų mokymosi poreikiai ir interesai, mokymosi motyvai, mokymusi kylančios kliūtys, mokymosi būdai, laisvalaikio pomėgiai ir kt. Kiekvienoje šalyje apklausta 15 senjorų iš įvairių tikslinių grupių – dirbančių ir nedirbančių, aktyviai besimokančių ir tų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesimoko.
Kiekvienoje šalyje apklausta 45-55 senjorai iš įvairių tikslinių grupių – dirbančių ir nedirbančių, aktyviai besimokančių ir tų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesimoko. Lietuvoje kiekybinis tyrimas buvo atliktas Trakų, Lazdijų, Pakruojo, Rietavo, Tauragės rajuose. Į anketos klausimus atsakė 45 respondentai. Taip pat buvo vykdomas interviu dvejose fokus grupėse – aktyviai ir pasyviai besimokančiųjų senjorų. Iš viso fokus grupėse dalyvavo 15 senjorų iš Vilniaus miesto ir Trakų rajono.
Tyrimo duomenys buvo apibendrinti ir palyginti, remiantis rezultatais parengtos rekomendacijos vyresnio amžiaus žmonių ugdymui – kokie yra tinkamiausi metodai, mokymų turinys, kaip pašalinti kliūtis mokymuisi, ir motyvavimo tobulinimuisi bei visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi būdai.
Kiekybinio tyrimo rezultatai
Fokus grupių apklausos rezultatai

Projekto "MIS – siekiame pokyčių moksle" požiūrio į studentų praktiką kokybinis tyrimas, 2009 m.
Tyrimas buvo atliekamas įgyvendinant tarptautinį projektą „MIS – siekiame pokyčių moksle“ (134648–2007–IT–COMENIUS–CM). 2009 m. buvo organizuoti studentų mainai 4 savaičių pedagoginei praktikai atlikti projekto partnerių šalyse (Italijoje, Lietuvoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Rumunijoje, Belgijoje).
Mobilumo programos metu buvo fiksuojama ir analizuojama studentų refleksija. Studentai vertino pasitenkinimą programa, įtraukimą į veiklą, galimybes atskleisti savo, kaip būsimų mokytojų kompetencijas, savo pasirengimą pamokai ir jos vedimą, patirtį, kurią įgijo mokyklose, stebėdami pamokas ir dalyvaudami moksliniuose bandymuose ir eksperimentuose. Taip  pat vertintas grupės sutelktumas, globojančios institucijos veikla, mobilumo organizavimas. Lietuvoje buvo vertinamos 9 užsienio studentų refleksijos.
Tyrimo santrauka

Projekto „MOST / Studentų mainai ir padedančiojo mokytojo standarto kūrimas“ mainų programoje dalyvavusių studentų praktikos tyrimas, 2005-2007 m.
Tyrimas buvo atliekamas įgyvendinant tarptautinį projektą „MOST / Studentų mainai ir padedančiojo mokytojo standarto kūrimas“ (118340-CP-1-2004-1-BE-COMENIUS-C21). Projekto eigoje buvo organizuojami studentų mainai 5 savaičių pedagoginei praktikai atlikti projekto partnerių šalyse (Lietuvoje, Belgijoje, Maltoje, Ispanijoje, Norvegijoje, Švedijoje). Iš viso mobilumo programoje dalyvavo 154 studentai (iš jų - 45 lietuviai). Praktikos metu studentai, mokytojai-mentoriai, dėstytojai atliko veiklos tyrimą – nuolat stebėjo ir vertino praktikos eigą. Veiklos tyrimo duomenys pasitarnavo kuriant pradedančiojo mokytojo standartą. Projekto MOST studentų mainų programos dalyviai turėjo galimybę tobulinti savo, kaip būsimų pedagogų profesinius, socialinius ir kitus gebėjimus. Praktika buvo vertinama remiantis profesinių, mokymosi ir socialinių kompetencijų pokyčiu. Vertinimas buvo atliekamas įvairiais būdais, tačiau vieni iš pagrindinių: dvipusis dienoraštis, portfolio metodas (aplankas) ir refleksija. Lietuvoje buvo atliktas 15 užsienio studentų praktikos tyrimas.
Tyrimo santrauka

Programos "Moksleiviai-moksleiviams" efektyvumo tyrimas, 2005 m.
Vykdant projektą "Mokinių savitarpio pagalba įveikiant mokymosi sunkumus", 2004-2005 m. šešiose Vilniaus miesto mokyklose buvo įgyvendinama programa "Moksleiviai-moksleiviams" – vadovaujami mokytojų, moksleiviai per pamokas arba po pamokų padėjo savo bendraamžiams arba jaunesniems draugams. Vyko nuolatinis mokinių savitarpio pagalbos užsiėmimų vertinimas, mokinių mokymosi pažangos ir pasitenkinimo mokymusi stebėjimas ir vertinimas. Projekto veikla buvo aptariama susitikimuose su mokyklų bendruomenėmis, mokytojais, tėvais. Vertinimas apėmė: 1) tiesioginio moksleivių savitarpio pagalbos proceso analizę (vertinimo priemonės: vaikų, kuriems buvo padedama, darbai, moksleivių-pagalbininkų dienoraštis, mokytojo dienoraštis, anketa mokiniams; 2) mokyklos konteksto analizę (vertinimo priemonės: klausimynas mokytojams, klausimai projekto eigos analizei, diskusijos tėvų susirinkimuose, pokalbiai su mokyklų administracija). Anketavimo būdu buvo apklausta 20 mokinių, 10 tutorių, 16 mokytojų.
Projekte dalyvavę mokytojai ir moksleiviai pastebėjo teigiamą programos poveikį mokymui ir mokymuisi. Moksleiviai iš tiesų sugebėjo vienas kitam padėti ir ši veikla juos įtraukė, atrodė prasminga ir naudinga. Mokytojai pastebėjo moksleivių elgesio per pamokas pagerėjimą: vaikai aktyviau įsitraukdavo į mokymosi veiklą, rodė sistemingas pastangas, įveikdami mokymosi sunkumus ir daugelio iš jų rezultatai pagerėjo. Vertinant mokytojų, tėvų ir moksleivių pasisakymus, paaiškėjo, kad daug kam šio projekto idėjos skamba naujai, jos turi įveikti vyraujančias konkurencijos nuostatas. Kita vertus pripažįstama, kad projekto įgyvendinimas ugdo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, skatina bendruomenės narių tarpusavio supratimą ir toleranciją.
Tyrimo rezultatai

Tyrimas "Korupcija Lietuvos aukštosiose mokyklose: požiūriai, problemos, sprendimo galimybės", 2004 m.
Tyrimas buvo atliekamas įgyvendinant projekto "Korupcijos prevencija šviečiant, informuojant ir sąmoninant visuomenę" I-ąjį komponentą "Aukštųjų mokyklų antikorupcinių studijų programų parengimas".
Tyrimą atliko sociologė Olga Guseva.
Tyrimas buvo orientuotas daugiausiai į kokybinį korupcijos aukštosiose mokyklose nagrinėjimą. Surinkti duomenys leidžia geriau perprasti dėstytojų ir studentų nuostatas korupcijos atžvilgiu bei tiksliau numatyti prevencijos galimybes. Anketinėje apklausoje dalyvavo 90 dėstytojų iš dešimties aukštųjų mokyklų, interviu metu apklausta 20 dėstytojų ir 25 studentai dvidešimt penkiose aukštosiose mokyklose.
Tyrimo rezultatai

Tyrimas "Jaunimo lyderių mokymų poreikiai", 2002 m.
Tyrimas vykdytas įgyvendinant projektą "Jaunimo lyderių ugdymas".
Tyrimą atliko sociologės R. Karlinskaitė, G. Rusteikaitė, D. Sinkevičiūtė.
Šio kokybinio situacijos tyrimo pagalba siekta nustatyti šešių skirtingo pobūdžio nevyriausybinių jaunimo organizacijų poreikius lyderių mokymams bei išryškinti jaunimo lyderių būdingus bruožus. Buvo apklausta daugiau nei 100 aktyvių jaunimo organizacijų narių.
Tyrimo rezultatai parodė, kad svarbiausia jaunimo lyderio savybe respondentai laiko gebėjimą suburti ir motyvuoti komandą. Taip pat nemažiau svarbūs gebėjimai yra planuoti bei organizuoti, prisiimti atsakomybę. Tačiau sugebėti spręsti konfliktus bei atstovauti savo organizaciją, respondentų nuomone, lyderiui nėra būtinas gebėjimas. Iš svarbiausių lyderio gebėjimų respondentai paminėjo individualių ir grupės interesų derinimą, susirinkimų organizavimą bei vedimą.
Iš atlikto sociologinio tyrimo duomenų paaiškėjo, kad nepolitinių organizacijų atstovai įvairiuose jaunimo lyderių mokymuose dalyvauja dažniau, nei politinių organizacijų atstovai. Tiek politinių, tiek nepolitinių organizacijų atstovai dažniausiai dalyvauja savo pačių organizuotuose ir inicijuotuose mokymuose.
  Tyrimo rezultatai

Lietuvos pedagogų rengimo koncepcijos projekto analizė, ekspertinis vertinimas ir sociologinis tyrimas, 2001 m.

LR Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu Šiuolaikinių didaktikų centras atliko Lietuvos pedagogų rengimo koncepcijos projekto analizę, ekspertinį vertinimą ir sociologinį tyrimą.
Analizė bei ekspertinis vertinimas buvo atliktas šiais aspektais:
1. Projekto nuostatų dermė su aukštąjį mokslą ir studijas reglamentuojančiais dokumentais bei galimais jų pakeitimais (A. Augustaitis, Lietuvos teisės universitetas);
2. Projekto nuostatų įgyvendinimo ekonominės pasekmės (R. Vaitkus, R. Norkienė, LR Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamentas);
3. Projekto analizė pedagoginių praktikų organizavimo (vadovavimas, planavimas, vertinimas), turinio, metodiniu aspektu (V. Indrašienė, Šiuolaikinių didaktikų centras);
4. Projekto analizė atitikties Europos Sąjungos šalių pedagogų rengimo tendencijoms aspektu (tarptautinė analizė) (B. Jeffery, Brunelio universitetas, Didžioji Britanija).

Atliekant sociologinį tyrimą, analizuotos pedagogų rengimo koncepcijos projekto nuostatas pedagogus rengiančių institucijų (pasiūlos aspektas) ir bendrojo lavinimo mokyklų (paklausos aspektas) požiūriu ir nagrinėtos respondentų nuomonės apie numatomus pedagogų rengimo modelių, studijų turinio, pedagoginės praktikos organizavimo pakeitimus ir kt. (T. Tamošiūnas, G. Bužinskas, S. Ignatavičius, Vilniaus pedagoginio universiteto Sociologijos laboratorija). Anketinei apklausai pasirinkti du pedagoginės bendruomenės segmentai: įstaigų rengiančių pedagogus dėstytojai ir mokyklų vadovai - iš viso 269 respondentai.
Tyrimo medžiaga

Projekto "Kritinio mąstymo ugdymas skaitant ir rašant" sociologinis tyrimas, 1999 m.
Projekto koordinatorių iniciatyva 1999 m. buvo atliktas projekto "Kritinio mąstymo ugdymas skaitant ir rašant" (KMUSR) sociologinis tyrimas, siekiant ištirti KMUSR projekto veiklos efektyvumą ir tobulinimo perspektyvas, nustatyti įvairių grupių, dalyvavusių ir nedalyvavusių šiame projekte, nuostatas bei vertinimus projekto atžvilgiu. 

Tyrimą atliko sociologės Eglė Gražytė, Jolita Jankauskaitė, Kamilė Karpytė, Jolanta Piliponytė.
Tyrime dalyvavo projekto "pirmosios" ir "antrosios" kartos mokytojai, mokiniai bei studentai.
Tyrimą sudarė trys dalys:
1. KMUSR seminarų mokytojams efektyvumo tyrimas (anketinė apklausa - 114 respondentų, stebimos grupės metodas - 10 respondentų).
2. Vilniaus S. Daukanto vidurinės mokyklos atvejo tyrimas (mokinių diskusijų ir darbo su tekstu stebėjimas).
3. Laisvai pasirenkamojo kreditinio kurso "Kritinio mąstymo ugdymas per visų dalykų pamokas" tyrimas Vilniaus pedagoginiame universitete (anketinė apklausa - 45 respondentai, stebimos grupės metodas - 9 respondentai.
 Tyrimo santrauka

 

NAUJIENOS  |  APIE MUS  |  SEMINARAI  |  TYRIMAI  |  PROJEKTAI  |  RENGINIAI  |  LEIDINIAI  |  KONTAKTAI

 

©  Šiuolaikinių didaktikų centras,  Didžioji g. 5-211, 01128 Vilnius,  tel., faks. (8 5) 212 3623,  el. p. daiva.penkauskiene@sdcentras.lt