LIETUVIŠKAI |  ENGLISH

 

NAUJIENOS  |  APIE MUS  |  SEMINARAI  |  TYRIMAI  |  PROJEKTAI  |  RENGINIAI  |  LEIDINIAI  |  KONTAKTAI

 

Projektai


Kūrybiškumo ugdymas: tyrimai ir metodika. SFMIS Nr. VP1-2.2-ŠMM-05-K-02-029

   


Trukmė: 2011 - 2013 m.

Rėmėjai:
Projektas finansuojatas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
Bendra projekto vertė - 677165,00 Lt.

Projektas vykdytas pagal 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę VP1-2.2-ŠMM-05-K „Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“.

Projekto vykdytojas:
Kauno rajono švietimo centras

Projekto partneriai:
Šiuolaikinių didaktikų centras
Kauno rajono Domeikavos gimnazija
Klaipėdos Vydūno vidurinė mokykla
Trakų rajono Onuškio vidurinė mokykla,
Ukmergės rajono Siesikų vidurinė mokykla
Vilniaus Gerosios Vilties vidurinė mokykla

Projekto svetainė - http://www.centras.krs.lt/kuryb.php


Projekto aktualumas
Sudėtinga ir sparčiai besikeičianti aplinka padidina poreikį problemas spręsti kūrybingai. Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ pagrindinis dėmesys skiriamas švietimui, kuris turi sudaryti visas sąlygas kūrybingai, atsakingai ir atvirai asmenybei formuotis, o 2011-08-24 konferencijoje „Švietimas Lietuvos sėkmei“ išlaisvintas kūrybiškumas įvardintas kaip vienas iš pagrindinių prioritetų.

Tačiau daugelis užsienio ir Lietuvos mokslininkų pažymi, kad šiandienos mokyklos yra orientuotos į nekūrybinį, o reprodukcinį ugdymą. Pati kūrybiškumo samprata Lietuvoje siejama daugiausiai su menine, užklasine veikla. Kūrybiškumo ugdymą riboja vyraujanti suskaičiuojamų pasiekimų vertinimo kultūra. Šiandien mokytojai nėra rengiami ir nėra skatinami dirbti kūrybiškai, jiems dažnai trūksta žinių bei įgūdžių apie universalų kūrybiškumo ugdymą, kritinio mąstymo raiškos strategijas. Nors mokytojai teoriškai ir pripažįsta kūrybiškumo svarbą, tačiau jiems ne visada pavyksta praktiškai jį taikyti ugdymo procese. Jie dažnai jį susieja su gerai žodžiu ir raštu reiškiamomis mintimis. Kitokios kūrybiškumo apraiškos sunkiai atpažįstamos, o jei atpažįstamos - sunkiai telpa į tradicinio vertinimo rėmus. Lietuvoje šiuolaikiškai suvokiamo kūrybiškumo ugdymo kultūra tik kuriasi. Turime nedaug originalių publikacijų bei tyrimų. Pastarieji dažnai ribojami konkrečios tyrimo užduoties, nagrinėjamos tam tikros kūrybiškumo srities ar pasitenkina bendros situacijos konstatavimu.

Plataus, gilaus ir visapusiško tyrimo per kelis ugdymo lygmenis lietuvių kalbos ir literatūros pamokose neturime. Lietuvoje neturime ir išimtinai originalios kūrybiškumo metodikos. Rimtesniu darbu galima būtų laikyti nebent L. V. Sruoginis knygą „Rašyti gali kiekvienas“, skirtą kūrybinio rašymo ugdymui dirbant su vaikais. Žinoma, pavienių užduočių vadovėliuose ar pratybų sąsiuviniuose galima rasti, tačiau tai nėra nuoseklus mokymas. 


Projekto tikslas
Šiuo projektu siekiama prisididėti prie sisteminio požiūrio į kūrybiškumo ugdymą mokykloje diegimą, pradedant nuo lietuvių kalbos ir literatūros pamokų. Projekto esmė - skatinti kūrybinio mąstymo ugdymą, kuris leidžia tobulinti mąstymą teigiama kryptimi ir turėtų tapti visuotine siekiamybe.

Projekto uždavinys
Atsižvelgiant į lietuvių kalbos kūrybinio mąstymo ugdymo 4, 8 ir 11 klasėse būklės tyrimo rezultatų analizę, sukurti ir išbandyti kūrybiškumo ugdymo metodiką, metodines ir mokomąsias priemones įvairių tipų mokyklose.

Projekto dalyviai ir tikslinės grupės
Pradinių klasių mokytojai, dėstantys lietuvių kalbą, pagrindinių ir gimnazijos klasių mokytojai-lituanistai, mokyklų administracija.

Projekto eiga

TYRIMAI

1 tyrimas. Kūrybinio mąstymo ugdymui palankios aplinkos mokykloje tyrimas
Palankios aplinkos tyrimas yra viena svarbiausiųjų kūrybiškumo ugdymo sudėtinių dalių. Tyrimo ataskaitoje aptariamos su tiriama problema susijusios kūrybiškumui palankios artimosios aplinkos charakteristikos, ypatingą dėmesį skiriant mokyklai, kaip mokytojų ir mokinių kūrybiškumo, kūrybinio mąstymo raiškos ir ugdymo aplinkai. Norint sukurti tinkamą tyrimo instrumentą, iš pradžių išanalizuota panašių atliktų tyrimų užsienyje ir Lietuvoje patirtis. Literatūros analizės rezultatai tapo empirinio tyrimo pagrindu, t. y. padėjo sukurti ir moksliškai pagrįsti kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo ugdymui palankios aplinkos tyrimo metodologiją. Mokytojų ir mokyklų administracijos apklausa atskleidė bendrą kūrybiškumo ugdymo panoramą Lietuvoje, parodė, kiek ir kokių galimybių turi lietuvių kalbos mokytojai. Tyrimas atliktas naudojantis virtualia elektronine aplinka. Respondentai - pradinių klasių mokytojai, dėstantys lietuvių kalbą, pagrindinių ir gimnazijos klasių mokytojai - lituanistai, mokyklų administracija.
Kūrybiškimo ugdymui palankios aplinkos mokykloje tyrimo ataskaita, 2011 m.

2 tyrimas. Gimtosios kalbos ugdymo programų ir mokymų priemonių analizė
Parengus vieningą analizės metodiką, buvo atlikta ugdymo programų ir mokymo priemonių analizė kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo ugdymo aspektu. Atsižvelgiant į teorinės literatūros analizės bei empirinio tyrimo duomenis, išsikeltas tikslas atsakyti į klausimą: ar ir kokiu laipsniu sudaromos prielaidos ugdyti(-s) kūrybiškumą ugdymo programose ir mokymo priemonėse. Ši analizė sudarė prielaidas kryptingiau ir tikslingiau planuoti ir rengti kūrybiškumo ugdymo metodiką. Ji taip pat padėjo mokytojams kritiškai įvertinti turimas priemones, suteikti tam tikrų įžvalgų naujų programų ir mokymo priemonių kūrėjams.
Gimtosios kalbos ugdymo programų ir mokymo priemonių analizė, 2012 m.

3 tyrimas. Kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo ugdymo gimtosios kalbos pamokose tyrimas (pamokų stebėjimas)
Pamokų stebėjimas – tai vienas projekte taikytų metodų, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip kūrybiškumas ugdomas lietuvių kalbos ir literatūros pamokose 4, 8 ir 11 klasėse. Pamokose stebėta, kaip mokytojai kuria kūrybiškumui palankią mokymosi aplinką, kaip planuoja pamokas ir kaip jas veda, kaip vertina bei reflektuoja savo ir mokinių darbą lietuvių kalbos pamokose, kaip mokiniai įsitraukia į pamokas ir kaip bei kokios mokytojų taikomos mokymo(-si) strategijos labiausiai pasiteisina arba nepasiteisina ugdant mokinių kūrybiškumą bei aktyvų dalyvavimą pamokose. Pamokų stebėjimo tiesioginis objektas - 4, 8 ir 11 klasių mokinių kūrybiškumo raiškos galimybės lietuvių kalbos ir literatūros pamokose.
Pamokų stebėjimo ataskaita, 2012 m.

4 tyrimas. Mokytojų požiūris į kūrybiškumo ugdymą gimtosios kalbos pamokose: situacija, sąlygos, prielaidos, galimybės (kokybinis tyrimas)
5 tyrimas. Mokinių požiūris į kūrybiškumo ugdymą gimtosios kalbos pamokose: situacija, sąlygos, prielaidos, galimybės (kokybinis tyrimas)
6 tyrimas. Mokinių kurybiškumo raiška atliekant užduotis raštu
Projekto metu atliktas kokybinis tyrimas sudarytas iš dviejų dalių: 1. Interviu (mokytojai); 2. Anketinė apklausa ir kūrybinių užduočių atlikimas (mokiniai). Tyrimo metu siekta išsiaiškinti mokytojų ir mokinių požiūrį į kūrybiškumo ugdymo situaciją, sąlygas, prielaidas ir galimybes gimtosios kalbos pamokose. Tyrime dalyvavo 30 mokytojų iš 5 projekte dalyvaujančių mokyklų, dėstančių lietuvių kalbą 4, 8 ir 11 klasėse. Į anketos klausimus atsakė 385 mokiniai, besimokantys 8 ir 11 klasėse, išanalizuota 513 mokinių (besimokančių 4, 8 ir 11 klasėse) raštu atliktų kūrybinių užduočių, kurių analizė leido išsiaiškinti, kaip mokiniai mąsto ir kaip jų mąstymas atsiskleidžia atliekant užduotis, kokie yra panašumai ir skirtumai, kokios bendros tendencijos. Sudarant tyrimų metodikas remtasi šio projekto metu atliktais kūrybiniam mąstymui palankios aplinkos tyrimo, ugdymo programų bei mokymo priemonių analizės, gimtosios kalbos pamokų stebėjimo rezultatais. Tyrimo ataskaitoje pristatomi tyrimų „Mokytojų požiūris į kūrybiškumo ugdymą gimtosios kalbos pamokose: situacija, sąlygos, prielaidos, galimybės“ ir „Mokinių požiūris į kūrybiškumo ugdymą gimtosios kalbos pamokose: situacija, sąlygos, prielaidos, galimybės“ rezultatai. Šių tyrimų rezultatų analizė tapo vertingu informacijos šaltiniu kūrybiškumo ugdymo metodikos, mokomosios ir metodinės medžiagos kūrėjams.
Kokybinio tyrimo ataskaita, 2012 m.

Visų tyrimų apibendrinimas, išvados ir pristatymas
Penkiose projekte dalyvavusiose mokyklose vykdytų 6 tyrimų rezultatai yra pateikti apibendrinančiose išvadose, jų pagrindu formuluojamos rekomendacijos. Parengtos išvados apie kūrybiškumo ugdymo būklę Lietuvoje buvo pristaytos projekto dalyviams švietimo bendruomenei 2012 m. birželio 18 d. renginio Vilniuje metu taip pat parengtas straipsnis spaudai, informacija skelbiama elektroninėje erdvėje.
Tyrimų apibendrinimas

KŪRYBIŠKUMO UGDYMO METODIKA, METODINĖ IR MOKOMOJI MEDŽIAGA

Mokinių kūrybiškumo ugdymo lietuvių (gimtosios) kalbos pamokose metodika
Parengė Šiuolaikinių didaktikų centras, 2013

Kūrybiškumo ugdymo metodika yra bendra visoms klasėms, apima visas galimas raiškos priemones dirbant tiek pradinėje, tiek pagrindinėje, tiek vidurinėje mokykloje. Tai įrankis sėkmingai taikyti kūrybiškumo ugdymo strategijas bei metodus skaitant, rašant, diskutuojant, pasakojant, improvizuojant per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Savo struktūra bei tikslais metodika atitinka aktyvaus mokymo(-si) tikslus, joje pateikiami kūrybingumą lemiantys veiksniai, analizuojami ir vertinami kūrybos procesai, atskleidžiami požiūrių į kūrybiškumą stereotipai, trukdantys ir mokiniams, ir mokytojams būti įžvalgesniems, lankstesniems, drąsesniems, pateikiama eilė vertingų patarimų.


Mokinių kūrybiškumo ugdymo lietuvių (gimtosios) kalbos pamokose mokomoji medžiaga
Parengė Šiuolaikinių didaktikų centras, 2013

Mokomoji medžiaga yra skirta praktiniam mokinių kūrybinių gebėjimų ugdymui(-si) per lietuvių kalbos pamokas. Ji orientuota ne į mokslo objektą, bet į besimokančiojo žinias ir gebėjimus: pateikiamos praktinės užduotys, sudarančios galimybę plėtoti besimokančiųjų kūrybiškumą. Šioje medžiagoje gausu įdomių, patrauklių, intriguojančių užduočių, skatinančių ir kalbos mokymąsi, ir kūrybiškumo plėtotę.


METODINĖ FILMUOTA MEDŽIAGA


Projekto rezultatai

Atliktas kūrybiškumo ugdymo būklės tyrimas tapo originalios kūrybiško ugdymo metodikos lietuvių kalbos pamokose pagrindu. Metodika apima įvairias raiškos sritis ir pateikia mokomosios medžiagos, kuria bus galima naudotis visuose ugdymo lygmenyse. Ji buvo išbandyta seminarų ir pamokų metu projekte dalyvaujančiose mokyklose, o projekto pabaigoje pristatyta 10-tyje Lietuvos savivaldybių švietimo bendruomenei. Projekto metu sukurti produktai yra prieinami visoms Lietuvos mokykloms. Tyrimų rezultatai, metodika, mokomoji medžiaga (mokiniams) ir metodinė filmuota medžiaga (mokytojams) yra pasiekiamos elektroninėje erdvėje, jais gali naudotis visi mokytojai. Produktų tiesioginiais savininkais, atsakingais už projekto sklaidą ir tęstinumą, yra visos projekte dalyvavusios organizacijos. Kūrybiškumo ugdymo metodika toliau bus diegiama projekte dalyvavusiose mokyklose. Tikimasi, kad sukurti tyrimo ir metodikos instrumentai galės tapti pavyzdžiu kūrybiškumo ugdymo analizei, diegimui ir plėtojimui kitose ugdymo programose.

Projekto sklaida
Kūrybiškumo ugdymo metodiką, mokomąją medžiagą mokiniams bei mokytojams Kauno rajono švietimo centras ir projekto tyrėjos Daiva Penkauskienė ir Raimonda Jarienė pristatė Lietuvos švietimo bendruomenei 10-tyje savivaldybių. Susitikimai su mokytojais ir kitais švietimo darbuotojais (iš viso 300 dalyvių) įvyko Trakų, Ukmergės, Marijampolės, Alytaus rajono, Panevėžio, Utenos, Kauno rajono, Šiaulių rajono švietimo centruose bei Klaipėdos Vydūno bei Vilniaus Gerosios vilties vidurinėse mokyklose.
 
 
 
2012 m. birželio 18 d. Vilniaus mokytojų namuose švietimo bendruomenei buvo pristatyti apibendrinti tyrimai ir parengtos išvados apie kūrybiškumo ugdymo būklę Lietuvoje. Renginyje dalyvavo 40 svečių iš įvairių institucijų: Švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo plėtotės centro, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, nacionalinio projekto‚ „Kūrybinės partnerystės“, VšĮ „Mokslo parkas“. Renginyje taip pat dalyvavo projekto partnerių: VšĮ Šiuolaikinių didaktikų centro specialistai, Kauno rajono Domeikavos gimnazijos, Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos, Trakų rajono Onuškio vidurinės mokyklos, Ukmergės rajono Siesikų vidurinės mokyklos, Vilniaus Gerosios Vilties vidurinės mokyklos vadovai, projekto koordinatoriai, o taip pat ir gausus būrys šių mokyklų pradinio ugdymo, lietuvių kalbos mokytojų. Tyrimų rezultatus pristatė tyrėjos: Rūta Girdzijauskienė, Daiva Penkauskienė, Laima Vincė Sruoginis, Janina Bukantienė, Raimonda Jarienė.
Kūrybiškimo ugdymui palankios aplinkos mokykloje tyrimo pristatymas
Ugdymo programų ir mokymo priemonių analizės pristatymas
Mokinių kūrybinių užduočių ir kiekybinio tyrimų rezultatų pristatymas
Pamokų stebėjimo ir mokytojų kokybinio tyrimų rezultatų pristatymas
     

Projekto tęstinumas
Projekto metu sukurti produktai yra prieinami visoms Lietuvos mokykloms. Tyrimų rezultatai, metodika, mokomoji medžiaga (mokiniams) ir metodinė filmuota medžiaga (mokytojams) yra pasiekiamos elektroninėje erdvėje, jais gali naudotis visi mokytojai.
Produktų tiesioginiais savininkais, atsakingais už projekto sklaidą ir tęstinumą, yra visos projekte dalyvavusios organizacijos. Kūrybiškumo ugdymo metodika toliau bus diegiama projekte dalyvavusiose mokyklose, sukurti tyrimo ir metodikos instrumentai galės tapti pavyzdžiu kūrybiškumo ugdymo analizei, diegimui ir plėtojimui kitose ugdymo programose.
Susiformavus poreikiui, yra galimybė atsirasti kvalifikacijos kėlimo programai, kuri galėtų būti finansuojama iš mokinio krepšelio lėšų.
 
 

NAUJIENOS  |  APIE MUS  |  SEMINARAI  |  TYRIMAI  |  PROJEKTAI  |  RENGINIAI  |  LEIDINIAI  |  KONTAKTAI

 

©  Šiuolaikinių didaktikų centras,  Didžioji g. 5-211, 01128 Vilnius,  tel., faks. (8 5) 212 3623,  el. p. daiva.penkauskiene@sdcentras.lt